Susitikimai
Kūrybiškos moters lobiai: tapyba, poezija… skrybėlaitės
Moteris yra tarsi šulinys, kurio gelmėje slypi paslaptis:nežinia, ko joje daugiau-dorybių ar ydų? Taip filosofiškai svarstė poezijos, akvarelės bei asmeninės skrybėlaičių ir rankinių kolekcijos pristatymą Savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje surengusi gargždiškė Snieguolė Liucija Žukauskienė.
Kūryboje – sielos pilnatvė
„Netradicinis vakaras tapybos, poezijos ir labai moteriškų aksesuarų apsuptyje mums leis pabūti tokiems, kokie galbūt viešumoje ne visada išdrįstame pasirodyti“, – atvirumui renginio „Bobų vasara – paskutinis džiaugsmas vasarėlės“ dalyvius skatino vakaro vedėja, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė.
S. Žukauskienės kūrybos lobynas tikrai įspūdingas: apie 800 eilėraščių, 200 tapybos darbų. Taip susiklostė, kad jos kūrybą paskatino skaudūs praradimai, išgyvenimai dėl artimųjų, kitoks požiūris į supantį pasaulį. „Nesu drausminga, esu katinas, kuris vaikšto vienas. Tad ir į rajono literatų susirinkimus ateinu vienąkart per trejus metus… Negaliu savęs įsprausti į rėmus, kažką pažadėti ir kažko nepadaryti. Kuriu tada, kai pajuntu impulsą, kai to man reikia. Neturiu specialaus išsilavinimo, todėl nebijau ir kritikos. Esu prirašiusi ir visokio niekalo, tačiau yra ir tokių eilučių, kurios jaudina ne tik mane. Manau, kad rinkinys „Mėnulio pilnatis“, kuris Kaune leidėjų konkurse pelnė trečiąją vietą, simbolizuoja žmogaus brandą ir mano, kaip kūrėjos, sielos pilnatvę“, – savo patirtimi dalijosi Snieguolė.
Apie ją, kaip tapybos darbų autorę, paskatinančių žodžių negailėjo tautodailininkas Gediminas Rudys, naujausią floristikos tematiką atspindinčią parodą skaitykloje aptarė Sigita Kisieliūtė, o rajono literatų klubo „Potekstė“ narė Kristina Stalmokienė pritarė, kad išgyvenimai kartais taip supurto, kad net nežinai, ką iš tiesų savyje turi – tokios kūrybinės galios atsiveria!
Renginio dalyvės nostalgiškai klausėsi S. Žukauskienės eilėraščių, kuriuos skaitė bibliotekos darbuotojos, domėjosi, kokia tapybos technika autorei labiausiai prie širdies ir, žinoma, neišvengė dar vienos vakaro „Bobų vasara – paskutinis džiaugsmas vasarėlės“ temos – kaip būti elegantiška, patrauklia, įdomia moterimi. Tokia, kokia yra vakaro herojė.
Grožis… iš nieko
Gargždų ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Voldimara Jasmontaitė sveikindama kūrybiškumo nestokojančią Snieguolę prisipažino, kad norėtų turėti drąsos taip išskirtinai rengtis ir mokėti oriai nešioti skrybėlaitę: „Kai matai, kaip tai moka daryti Snieguolė, tada nei centimetrai, nei kilogramai nebeturi jokios reikšmės – tuo žmogumi tiesiog gėriesi.“
„Galbūt kam nors mano pomėgis kolekcionuoti skrybėlaites atrodo kaip yda? Bet to aš nelaikau tuštybe. Mane visada domino aukštoji mada. Nuo vaikystės mane supo gražios moterys, nes mano mama buvo modeliuotoja, padėjusi formuotis ir mano stiliui“, – kalbėjo S. Žukauskienė, kurios apdarų ir skrybėlaičių kolekcija, kaupta apie 40 metų, negali nežavėti moterų. Jos sesuo Izolda Jurgulienė atskleidė, kad Snieguolė pati yra auksinių rankų meistrė: moka ne tik pasirinkti stilingą drabužį, bet ir siuva, aplikuoja. Jos gebėjimus iš nieko sukurti stulbinančius apdarus gyrė ir gargždiškė Birutė Stasaitienė.
Vakaro dalyvės neslėpė, jog jas jaudina gebėjimas elegantiškai rengtis, susikurti savąjį stilių, kuris atspindi ir turiningą vidinį pasaulį.
Renginyje dalyvavusi Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, kaip ir kitos viešnios pasipuošusi „pereinamąja“ skrybėlaite, juokavo, kad jei ir norėtų, negalėtų jos nešioti. „Nė viena man nepritinka. Bet toks šiltas, kupinas gerų emocijų vakaras – gražus sumanymas, kodėl gi jis negalėtų būti tradicinis?“ – svarstė vicemerė.
Beje, taip sutapo, kad renginys bibliotekoje vyko Išprotėjusio skrybelninko dienos išvakarėse. Yra, pasirodo, ir tokia diena kalendoriuje, jei netikite, paskaitykite „Alisą stebuklų šalyje“…
Vilija BUTKUVIENĖ
