Susitikimai

Nauja R. Ozolo istoriografinių įžvalgų knyga


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras filosofas Romualdas Ozolas pas mus ne kartą yra lankęsis ir susilaukęs iš tiesų verto susidomėjimo jo knygomis. Žinomas politikas, vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, jau yra išleidęs arti dvidešimties nuo 1965 metų pradėtų rašyti „nepraradusių aktualumo kasdieninių įrašų“. Tarp jų yra asmeninių dienoraščių knygos – „Žvaigždės blėsta auštant“ ir pernai išėjusi „Aušros raudoniai“, su įvairiomis detalėmis atsispindinčios Atgimimo laikotarpio ir lemtingųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienų įvykius.


Naujausias šio autoriaus leidinys – „Per lėtinį bankrotą. Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir apmąstymai“ – dar vienas metraštis, kuriuo baigiamas autoriaus kasdienių įžvalgų ciklas, apimantis 2004-2010 metus: nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki buvo suformuoti aukščiausieji ES valdymo organai. R. Ozolo žodžiais, „tas veiksmas reiškė, kad Europos Sąjungos organizatoriai neslapukaudami pripažino kuriantys imperiją, 2010 metų pabaigoje tai patvirtindami susitarimais bei nutarimais dėl mokesčių bei visos finansų sistemos unifikavimo. Dabar mes labai sunerimę, ar Europos skolų krizę pavyks suvaldyti“.


Romualdas Ozolas – nuoseklus euroskeptikas ir antiglobalistas. Būreliui susirinkusiųjų autorius aiškino šioje užrašų knygoje jam rūpėję apžvelgti ir skaitytojams siūlyti apmąstyti, kaip tauta nuo aukštų idealų nueina iki nusivylimo ir, deja, pakantos diktatoriškam valdymui, ir kaip prasiautus liberališkam eurocentrizmo škvalui mums atsilaikyti ir pakankamai žmoniškai gyventi? Pagaliau, kodėl buvo supriešinti žmonės – visos kartos prieš visus?


– Mūsų reikalas, kaip ir anais laikais, kai priklausėme totalitarinės Sovietų Sąjungos režimui, – atsilaikyti. Svarbiausias valstybės rūpestis, kad žmogus galėtų gyventi. Tik kaip padaryti, kad gyvenimas sau būtų ir gyvenimas pagal valstybę, su valstybe? Kai jungtys jau sutrūkusios… Niekada nebuvau pesimistas, man ta tema įdomu kalbėti ir išsakyti, ką pats galvoju: ir Europos Sąjunga, kaip analogas SSSR, nepadarys geresnio komunizmo, – teigė R. Ozolas, pabrėždamas, jog savo laisvės ir supratimo darbas turi būti dirbamas kasdien – taip, kaip po karo atsilaikėme. – Šeima, tauta ir žemė – štai tie trys tik mums patiems priklausantys dalykai. Valstybė turi būti visų šių vertybių globėja. Stebėdamas politinius įvykius šalyje ir pačios visuomenės nuostatas, jaučiu, jog jau kažkas, pirmiausia – mūsų dvasia atsigauna… Matyt, ir mums turi įtakos šiuo metu visame pasaulyje sustiprėjusios socialinės politinės nuotaikos ir akcijos prieš grobikišką bankų politiką.


Klausytojų paklaustas, kaip svečias vertina šiuo metu itin suaktualintą klausimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos ir LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kiek ji atitinka šalies Konstituciją, bei visuomenėje kilusias aistras, Romualdas Ozolas be išsisukinėjimų pareiškė, jog šeimos apibrėžimo klausimu negali būti jokio kitokio aiškinimo, kaip tiktai vyro ir moters santuokos pagrindu sudaryta šeima.


– Tik tokia santuoka yra prigimtinė dviejų žmonių, auginančių vaikus, interpretacija, – teigė svečias.


Kaip ir pavasarį lankydamasis mūsų mieste, Romualdas Ozolas Gargždų Jono Lankučio viešajai bibliotekai padovanojo keletą savo knygų, tarp jų ir naujausią, įvairių skaitytojų sluoksnių savaip interpretuojamą „Per lėtinį bankrotą“.


IR vėl apgailestaujame, jog apie šios knygos pristatymą ir jos autoriaus atvykimą į Gargždus susitikimo organizatoriai rajono laikraštyje „Banga“ informavo tik tą pačią dieną – šeštadienį. Todėl daugelis susidomėjusių šiandienos mūsų šalies politinio gyvenimo aktualijomis apie įdomaus pašnekovo atvykimą nesužinojo. Buvo akivaizdu, kad tokiais pašnekesiais labiausiai domisi jaunimas. Tuo patenkintas ir mūsų svečias.


Aldona VAREIKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių