Susitikimai

Baltijos Asamblėja ir Savivaldybė pagerbė aktyviausius sąjūdiečius


1989 m. rugpjūčio 23 d. protestuodami prieš Molotovo-Ribentropo paktą milijonai estų, latvių ir lietuvių susikibo rankomis ir sudarė 600 km gyvą grandinę Talinas-Ryga-Vilnius. Šiais metais minimos 20-osios Baltijos kelio metinės. Ta proga Baltijos Asamblėja reiškia nuoširdžią padėką ir pagarbą aktyviausiems Klaipėdos rajono sąjūdiečiams. Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje jiems buvo įteikti Baltijos Asamblėjos padėkos raštai, rajono Savivaldybės simbolinės dovanos ir gėlės.


Medalis – Kęstučiui Ivanauskui


<tex>Iš viso buvo pagerbti 27 rajono žmonės. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas džiaugėsi, kad po 20 metų, kurie prabėgo kaip akimirksnis, vėl visi susirinko į vieną būrį. Jis teigiamai įvertino Baltijos Asamblėjos iniciatyvą pagerbti aktyviausius Sąjūdžio žmones, kurie kėlė laisvės idėjas ir prisidėjo prie Baltijos kelio. Pirmąjį padėkos raštą, kurį pasirašė Baltijos Asamblėjos prezidentas dr. Mantas Adomėnas ir du viceprezidentai Janis Reirs, Trivimi Velliste, meras V. Dačkauskas įteikė vienam pirmųjų Sąjūdžio dalyvių Klaipėdos rajone, geologui Kęstučiui Ivanauskui. Neseniai Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios salėje jam buvo įteiktas ir Baltijos Asamblėjos medalis. Iš viso jie buvo įteikti 20 nusipelniusių Sąjūdžio žmonių. „Kvietimas atvykti į Seimą man buvo didžiulė staigmena. Tokios ypatingos garbės, nežinau, ar esu vertas. Manau, šis medalis buvo įteiktas visiems rajono aktyviausiems sąjūdiečiams, tik mano asmenyje. Dalijuosi juo su visais“, – sakė K. Ivanauskas.


Neslėpė susijaudinimo


Atsiimdami Baltijos Asamblėjos padėkos raštus, Savivaldybės dovanėles, seniūnų gėles aktyviausi rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai neslėpė susijaudinimo. Po mirties tėvui Algirdui Plesevičiui skirtą padėkos raštą atsiimti atvykusi vėžaitiškė Eglė Skolevičienė sakė: „Man didelė garbė būti su jumis. Tėtis man perdavė pačias prasmingiausias pilietiškumo pamokas. Esame visi čia, Lietuvoje. Jūsų visų veidai man labai mieli, būdama paauglė nuolat girdėdavau jūsų pavardes. Mūsų namai buvo pilni Sąjūdžio dvasios.“ Gargždiškis Juozas Lankutis tikino laikysiąs padėkos raštą pačioje garbingiausioje vietoje, kad anūkai matytų, domėtųsi praeitimi. Gargždų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas, aktyvus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Rimantas Žiobakas džiaugėsi galimybe vėl susitikti ir prisiminti senus laikus. Į klausimą, ar dabar nebesklando Sąjūdžio dvasia, jis atsakė: „Sunku pasakyti, tačiau tada mes buvome, nes šaukė širdis.“ Aktyvi sąjūdietė Janina Kerpaitė pastebėjo, kad turbūt niekas nenorėtų grįžti atgal, tad buvo verta kovoti. Anot jos, viena vertus, padėka, pagarba, palyginti su prieš 20 metų tvyrojusia dvasia, yra niekas. Kita vertus, prie laisvės siekio prisidėjo visi: „Tad jei Kęstutis pasidalijo medaliu, mes dalijamės su visais padėkos raštais.“


Ilgiausia žmonių grandinė


Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos bei Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga–Ainažiai–Pernu–Talinas. Spėjama, kad kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusiųjų patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami grandinės atšakas. Kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą. 2009 metais UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.


Apie Baltijos Asamblėją


Baltijos Asamblėja (toliau – BA) yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų narių 1990 m. gruodžio 1 d. Vilniuje priimtu bendru sprendimu, veikianti 1994 m. birželio 13 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo „Dėl Baltijos valstybių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo“, BA Statuto ir kitų BA bei jos organų priimtų teisės aktų pagrindu. BA yra tarptautinės teisės subjektas, jos sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje. BA turi simboliką ir vėliavą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių