Susitikimai
Ministras švietimo darbuotojams prognozuoja šviesesnius metus
Praėjusią savaitę Gargžduose lankėsi ir švietimo situacija rajone bei aktualiausiomis problemomis domėjosi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Keli aspektai maloniai nustebino
Susitikime su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, Administracijos direktoriumi Česlovu Banevičiumi, kitais rajono valdžios atstovais, kuriame dalyvavo ir Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Vytautas Grubliauskas ir Petras Gražulis, ministras domėjosi švietimo situacija rajone. Jis pasidžiaugė, kad mūsų rajono Savivaldybė yra viena iš šešių šalyje, kuri neturi didelių problemų dėl ikimokyklinio ugdymo. Mūsų rajone ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimo klausimą pavyko išspręsti taip, jog jiems nereikėjo eiti nemokamų atostogų. Ministrą maloniai nustebino ir žinia, kad rajono Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe. Pagal ją arčiau Klaipėdos gyvenantys tėvai savo vaikus gali leisti į Klaipėdos švietimo įstaigas, o už jų ugdymą moka mūsų rajono Savivaldybė. Tokia galimybe yra pasinaudoję 72 rajono gyventojai.
Krepšelio metodika ydinga
Gargždų vaikų muzikos mokykloje susitikęs su Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovais, kitais švietimo bendruomenės nariais švietimo ir mokslo ministras pastebėjo, kad šie metai švietimo darbuotojams turėtų būti šviesesni nei praėjusieji. Pasak jo, iš dalies geresnę situaciją lems ir Seimo priimtas įstatymas dėl 5 procentų mokinio krepšelio lėšų panaudojimo. „Praėjusiais metais 5 procentus mokinio krepšelio lėšų buvo leidžiama perskirstyti švietimo reikmėms, ir neretai tai buvo daroma mokytojų atlyginimų sąskaita. Dabar Seimas nusprendė, kad 5 proc. krepšelio gali būti panaudoti tik su ugdymo procesu susijusioms reikmėms“, – sakė jis. Ministras pripažino, kad mokinio krepšelio sudarymo metodika yra ydinga ir ją reikia peržiūrėti: „Pripažįstu, kad moksleivių krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika yra netobula. Yra per dideli laiptai tarp vaikų skaičiaus ir mokyklos finansavimo. Tikrai nėra normalu, kai vaikų padidėjimas iki 200 smukdo mokyklos finansavimą keliais šimtais tūkstančių litų. Todėl jau dabar sprendžiame šį klausimą ir iki birželio vidurio tikimės priimti naujus sprendimus.“
Daugiau motyvuotų pedagogų
Susitikime aptartas ir pedagogų pensinio amžiaus klausimas. Seimas svarsto galimybę didinti pensinį amžių, tačiau, pasak ministro, švietimo sritis yra specifinė, ir čia pokyčiai turėtų būti vykdomi atsargiai. Jis teigė, kad jau yra sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti ir pedagogų atstovai. Ji iki rudens turi paruošti ankstesnio pedagogų išėjimo į pensiją modelį.
G. Steponavičius akcentavo, jog nuo šiemet daug daugiau dėmesio bus skiriama ir naujų pedagogų rengimui. „Dabar pedagogų rengimo situacija yra bloga. Per metus išdalijama apie 5–6 tūkstančiai diplomų, o dauguma juos gavusių studentų nuo pirmos studijų dienos net negalvoja, kad dirbs mokytojais. Todėl nuo šių metų pradžios pradėjome pertvarką. Pedagogų rengimo teisės nebeturės trys universitetai, ir pedagogų bus ruošiama daug mažiau, o vieno studento rengimas bus finansuojamas daug didesne pinigų suma. Jau šiais metais stojant į pedagogines specialybes reikės laikyti stojamąjį motyvacinį testą. Tikimės, kad dėl daromų pokyčių per 3–4 metus į švietimo sistemą bus pasiruošę ateiti labiau motyvuotų ir daug geriau parengtų jaunų specialistų“, – kalbėjo ministras.
Prisiminti seni skauduliai
Susitikime neišvengta ir senų skaudulių. Gargždų „Minijos“, „Kranto“ vidurinių mokyklų tėvai teiravosi ministro apie vykdomą Klaipėdos rajono mokyklų pertvarką, kurią įgyvendinus „Minijos“ vidurinė taps aštuonmete, o „Kranto“ – dešimtmete. Nors diskusijos apie tai vyko prieš porą metų, o sprendimai jau seniai priimti, tačiau aktyvūs tėvai atakavo ministrą klausimais. Jie teigė iki šiol nesutinkantys su mokyklų pertvarkos planu. Vis dėlto aišku viena, kad pertvarka tikrai stabdoma nebus. Numatyta, kad iki 2012 metų iš viso nebeliks vidurinių mokyklų. Tiesa, G. Steponavičius užsiminė, kad išimtis tikriausiai bus daroma kaimiškose vietovėse esančioms vidurinėms mokykloms, jos ilgiau nei iki 2012 metų galės išlaikyti vidurinių statusą.
Diskusija virė ir dėl pradinių mokyklų naikinimo. Ministras akcentavo, kad pati Savivaldybė, atsižvelgdama į demografinius duomenis, turi spręsti, kurias pradines mokyklas verta palikti, o kurias naikinti. „Pagrindinis rodiklis turėtų būti vaiko mokymo kokybė. Juk neįmanoma užtikrinti kokybiško ugdymo proceso, kai vienoje patalpoje mokosi aštuoni skirtingo amžiaus vaikai, ir juos visus moko vienas pedagogas. Tad kyla klausimas, ar kelti ugdymo kokybę, ar dirbtinai išlaikyti mokyklėles, kuriose vos keliolika mokinių? Manau, kad balanos gadynės laikai jau yra praeityje“, – kalbėjo svečias. Jis pastebėjo, kad yra matęs puikių pavyzdžių, kai vietovėse, kur uždaromos pradinės mokyklos, kuriami daugiafunkciniai centrai, kuriuose vykdoma įvairi užklasinė veikla. Pasak ministro, jau kitais metais numatytas apie 80 tokių centrų finansavimas visoje šalyje. Kiekvienam rajonui tokiems centrams statyti turėtų būti skiriama apie milijonas litų.
Nepelnytą skriaudą naikins
Ikimokyklinio ugdymo pedagogai guodėsi, jog atlieka ne mažiau svarbų darbą nei bendrojo lavinimo mokytojai, tačiau jų atlyginimai daug mažesni, ir teiravosi, kada jiems bus skirta daugiau dėmesio. Ministras pripažino, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai išties yra nepelnytai skriaudžiami. „Sunkmetis daug labiau palietė ikimokyklinio ir neformalaus ugdymo nei bendrojo lavinimo įstaigas, nes jos finansuojamos ne iš valstybės, o iš savivaldybių biudžetų. Tačiau mes jau pradėjome ruošti siūlymus dėl ikimokyklinio krepšelio diegimo. Taip pat svarstoma galimybė įdiegti ir neformalaus ugdymo krepšelį, kuris leistų muzikos, menų ar sporto mokyklas finansuoti pagal aiškią tvarką“, – informavo politikas. G. Steponavičius akcentavo, kad pradėjus didinti atlyginimus švietimo srityje, pirmiausia jie sparčiau augs ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kad būtų panaikintos šiuo metu esančios didelės žirklės tarp jų ir bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimų.
Kalbėdamas apie investicijas į švietimo įstaigas ministras pastebėjo, kad per artimiausius metus mūsų rajone jų tikrai daugės. Jau šiais metais Priekulės ir Endriejavo darželiams bus skirta 1 milijonas 300 tūkstančių litų. Užsiminta ir apie Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbą rekonstruojant itin prastos būklės Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą.
Milda JUDELYTĖ
