Sukaktis
Kraštiečiai pagerbė akademiko atminimą
Širdyje – romantikas, besižavintis artistiškomis sielomis, gyvenimu, kupinu idėjų, grožio, kūrybos, savo mokslo darbuose – preciziškai tikslus ir akademiškas, šeimos ir draugų būryje – geranoriškas, tolerantiškas ir neišpuikęs. Tokį akademiką Gargždų miesto garbės pilietį Joną Lankutį, vakar minint jo 85-ąsias metines, jo vardu pavadintoje Savivaldybės viešosios bibliotekos salėje prisiminė miesto visuomenė, skaitytojai, giminės, buvę studentai, rajono vadovai.
Ištikimybė vertybinėms nuostatoms
Nei moksliniai pasiekimai, nei apdovanojimai, nei sėkminga karjera sostinėje nepajėgė užgožti literatūrologo, kritiko, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro gargždiškio Jono Lankučio švarios, santūrios, pasitikėjimą skleidžiančios žemaitiškos prigimties. „Būtent jo jaunatviškas užsispyrimas išsiveržti iš provincijos ir siekti mokslo šviesos, jo asmenybės santūrumas, gebėjimas paprastai, o tuo pačiu oriai bendrauti su kolegomis, kūrėjais, artimaisiais, reiklus požiūris į savo pareigas yra išskirtiniai mūsų žymiojo kraštiečio bruožai. Taigi, kartu su rajono Savivaldybės Jono Lankučio bibliotekos darbuotojais rengdami prisiminimų popietę „Nuo gimtinės – literatūros idealų link“ norėjome kuo šilčiau ir nuoširdžiau jį parodyti ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip žmogų, kurio vertybinės nuostatos tebėra svarbios ir dabartinei kartai“, – „Bangai“ kalbėjo popietės vedėja, Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos lituanistė Dalia Daugėlienė. Jos mokinių išraiškingai perskaitytos akademiko mintys, amžininkų prisiminimai pagerbimo popietės dalyviams atvėrė įdomias ir prasmingas J. Lankučio gyvenimo ir mokslinės veiklos atkarpas, palydėtas Gargždų vaikų muzikos mokyklos smuikininkų atliekamais kūriniais. Visapusiškesnį mokslininko portretą padėjo atskleisti artimųjų, artimųjų, docento, dr. Petro Bielskio prisiminimai. Jo nuomone, J. Lankutis turėjo ypatingą Lietuvos jutimą, o jo laikysena ir elgsena – tolygi garbiajam vyskupui Valančiui. Tad gargždiškiams vertėtų pagalvoti apie paminklą tauriai ir išmintingai J. Lankučio asmenybei.
Klaipėdos rajono savivaldybė jubiliejinių gimtadienių proga pagerbė iškilaus kraštiečio artimuosius. Akademiko žmonai Janinai Lankutienei ir dukrai Margaritai Lankutytei-Dautartienei mero pavaduotoja R. Ciratautaitė už bendradarbiavimą su biblioteka, kūrybinio palikimo perdavimą ateities kartoms įteikti padėkos raštai.
Modernėjanti biblioteka pateisina vardą
<tex>Rajono Savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, minėdama akademiko 85-ąsias gimimo metines, prie abonemento skaitytojams parengė kampelį, kuriame eksponuojamos nuotraukos, nušviečiama akademiko mokslinė veikla. Skaitykloje veikia fotografijų, kuriose atsispindi J. Lankučio gyvenimo akimirkos, paroda. Ji vėliau bus perkelta į rajono bibliotekos filialus.
– Manau, kad rajono biblioteka stengiasi pateisinti žymaus literatūrologo vardą. J. Lankutis buvo mokslo žmogus, tad modernėjanti biblioteka jam būtų labai suprantama ir artima. Viešojoje bibliotekoje, Vaikų literatūros skyriuje ir 23 filialuose veikia interneto prieigos taškai, kuriuose įrengtos 104 darbo vietos bibliotekų vartotojams. Profesinę kvalifikaciją mūsų bibliotekininkai sėkmingai kelia dalyvaudami projektuose VIPT2 ir „Bibliotekos pažangai“, – prasmingomis permainomis džiaugiasi bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas.
„Gargždai gražėja, tampa šiuolaikiniu Lietuvos miestu, tikru kultūros židiniu. Labai prasminga, simboliška ir brangu, kad rajono biblioteka atsakingai darbuojasi, neabejotinai pateisindama jai suteiktą Gargždų garbės piliečio Jono Lankučio vardą. Ji atsinaujina, modernėja, rengia parodas, buria jaunus ir garbaus amžiaus skaitytojus. Biblioteka – tai kiekvieno iš mūsų knygų namai, čia kaupiamos neįkainojamos vertybės, susijusios su mūsų kultūros raida. Geresnio paminklo mano tėčiui nereikia“, – akcentavo literatūrologo dukra M. Lankutytė-Dautartienė, perdavusi linkėjimus visiems gargždiškiams nuo buvusių akademiko kolegų, šeimos draugo, poeto Algimanto Baltakio. Žmona Janina jautriai padėkojo už likimo dovaną – už kartu su Jonu praleistus keturis dešimtmečius. Jis buvo labai harmoninga ir padori asmenybė, kurios pamatai – gimtuosiuose Gargžduose.
Nuo gimtinės – literatūros idealų link
„Esu gimęs miestelyje – viename iš tokių kaimo-miesto hibridų, kurie, nors ir turėdami daug prieškarinės egzotikos, vaikystę dvasiniu atžvilgiu gerokai skurdina. Tačiau iš pat mažens susidraugavau su keliais įdomiais, išprususiais vaikinais iš aplinkinių kaimų. Tai buvo paprasti artojų vaikai, nuo mažens išmokę dirbti, – žiūrėti į gyvenimą labai rimtai, daug ką paėmę iš gamtos ir šeimos tradicijų, saviti, nesuniveliuoti miesčioniško paviršutiniškumo. Kartu mokantis mokykloje, mane stebindavo jų mokėjimas visada išlikti savarankiškiems, nepriklausomiems, visuose reiškiniuose įžvelgti kažką giliau, mąstyti, na, ir pasvajoti. Ypač imponavo tai, kad šitie vaikinai ne šiaip sau „ryja“ knygas, o sugeba jose rasti kažką daugiau, negu, atrodė, ten yra parašyta. Kiekvienas kūrinys jiems sužadindavo vaizduotę, pagimdydavo daugybę originalių minčių ir idėjų.
Tais neramiais, bet vis tiek romantiškais jaunystės laikais gimė daug puikių, viliojančių idėjų ir troškimų. Vienas iš jų – padaryti ką nors gero tame kiekvieno mūsų širdžiai brangiame žmogaus dvasinės kūrybos pasaulyje, kuris vadinamas lietuvių literatūra. Daryti jos labui tai, ką sugebi“.
Kai Jonas Lankutis baigė aštuonias progimnazijos klases, nors ir mokėsi gerai, tėvas sugalvojo, kad jam reikia mokytis siuvėjo amato. Tėvas buvo gerbiamas siuvėjas, turėjęs gerą vardą, nes dirbo kruopščiai, laikėsi duoto žodžio. Motina Stanislava matė, kad sūnus linksta labiau prie knygų, tad skatino jį mokytis ir žadėjo užtarti. „Mama buvo šviesus žmogus, jos pažiūros į mokslą labai skyrėsi nuo tėvo“, – prisimena sesuo Marytė Lankutytė-Mažeikienė.
Taip prasidėjo kelias nuo gimtinės literatūros idealų link.
Jonas Lankutis gimė 1925 m. vasario 8 d. pamario krašte, Gargžduose. Šeimoje augo penki vaikai, iš kurių vyriausias buvo Jonas. Baigęs Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją, 1948 m. atvyko į Vilnių. Smalsus, sumanaus proto jaunuolis jau žinojo, ką darys sostinėje. Jis įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, pasirinkdamas lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Ypatingus jaunuolio gabumus dar gimnazijoje pastebėjo literatūros mokytojas poetas Salys Šemerys. Gal ir jis bus prisidėjęs prie to „jaunatviško troškimo ką nors dirbti prie to didžiojo mūsų knygos kelio, kuris nusitiesė per krašto istoriją iš tolimos amžių glūdumos per dabartį ir ateitį.“ O ir akademiko motina buvo kilusi iš garsios Valančių giminės. Ji su pasididžiavimu kalbėdavo apie „Palangos Juzės“ autorių, apie jo sumanumą ir ištvermę kovose už gimtąjį žodį.
Ilgus dešimtmečius Jonas Lankutis neblaškydamasis atsidėjo literatūros mokslui ir kritikai. Daug rašė. 1956 m. atėjo dirbti į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos), o apgynęs disertaciją tapo tarybinės lietuvių literatūros sektoriaus vadovu. Susiejęs savo mokslinę ir kūrybinę veiklą su Lietuvių kalbos ir literatūros institutu, 1984 m. tapo jo direktoriumi, o 1993 m., vienuolika metų dirbęs šiose pareigose, išėjo į pensiją.
Literatūrologas ir kritikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Jonas Lankutis domėjosi dramatinio pobūdžio literatūra, dramaturgija, teatru.
Iš viso Jonas Lankutis parašė ir išleido per dvidešimt lietuvių literatūros procesą nagrinėjusių veikalų, teatro studijų bei kelias monografijas. Paskutinė Jono Lankučio knyga „Egzodo dramaturgija“ išėjo jau po autoriaus mirties.
Akademikas ypač vertino namų šilumą, daug meilės ir dėmesio skyrė savo vaikams – sūnui Kęstučiui ir dukrai Margaritai, taip pat vaikaičiams Jonui, Sigutei ir Juozui. Janina ir Jonas Lankučiai gražiai ir pagarbiai puoselėjo savo tautos kultūrą ir tradicijas, perteikė vaikams ir vaikaičiams pagarbą ir toleranciją kito žmogaus darbui ir pastangoms tobulėti ir siekti savosios svajonės.
1955 m. Jonas Lankutis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
1985 m. tapo Lietuvos mokslo akademijos tikruoju nariu; apdovanotas dviem valstybinėmis premijomis, o 1995 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.
Pagerbtas akademikas ir savo gimtinėje. 2000 m. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba savo sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai Gargždų bibliotekai suteikė naują pavadinimą: Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka.
2003 m. švenčiant Lietuvos valstybės ir Gargždų miesto 750-ąsias metines akademikui (po mirties) suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas.
Puslapyje panaudota akademiko Jono Lankučio dukros Margaritos Lankutytės-Dautartienės iš įvairių literatūros šaltinių, amžininkų prisiminimų surinkta medžiaga.
Vilija BUTKUVIENĖ
