Su regionų žurnalistais aptartos užsienio politikos aktualijos

Su žurnalistais bendravo viceministras Darius Skusevičius ir ambasadorius Rytis Paulauskas.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtas tradicinis kasmetinis užsienio politikos aktualijų aptarimas su Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovais.

Žurnalistams iš regionų pristatyti užsienio politikos prioritetai ir aktualijos, aptarti Europos Sąjungos ateities, „Brexit pasekmių“, energetinio saugumo, įskaitant Astravo AE keliamas grėsmes, ryšių su lietuvių išeivija stiprinimo, pilietybės išsaugojimo referendumo ir kiti klausimai.

Su kaimynais – nelengva

Daug dėmesio ir klausimų susitikime su URM pareigūnais ir diplomatais sulaukė Lietuvos santykiai su Rusija ir Baltarusija. Pasak užsienio reikalų viceministro Dariaus Skusevičiaus, su šiais kaimynais nėra lengva. Štai santykiuose su Baltarusija Lietuvą neramina Astravo AE saugumas bei šios šalies karinis bendradarbiavimas su Rusija. Štai pratybos „Zapad“, kurios buvo puolamojo pobūdžio, vyko visai šalia Lietuvos sienų, ir neaišku, kiek jose Baltarusijos karinės pajėgos buvo savarankiškos, kiek jos galėjo turėti įtakos pratybų scenarijui ir veiksmams.

Pasak viceministro, Baltarusijoje vis dar išlieka ir žmogaus teisių, ir spaudos laisvės problema, vyksta represijos prieš žiniasklaidos priemones.

Kaip sakė ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Darius Degutis, dėl Astravo AE Lietuvos pozicija nesikeičia. Jis priminė pernai panašiame susitikime išsakytas mintis, kad vieta atominei elektrinei parinkta netinkamai. Mat dar 1993 metais tuometinė Baltarusijos vyriausybė mokslininkų paprašė atlikti tyrimą, kur šalyje būtų tinkamiausia vieta atominei jėgainei. Mokslininkų grupė ištyrė per 70 galimų aikštelių, įskaitant ir Astravą. Išvada dėl šios vietos buvo kategoriška: statyba neleistina, nes vieta susijusi su seisminio aktyvumo zona, nestabili jos geologinė sandara. Geriausiomis vietomis (pagal žemės gelmių sandarą bei seisminį aktyvumą) mokslininkai tuomet pripažino aikšteles prie Mogiliovo ir Vitebsko. Tačiau po metų kaimyninėje šalyje į valdžią atėjo A. Lukašenka ir atominė elektrinė tapo geopolitikos įrankiu. Tai Lietuva nuolat akcentuoja.

D. Degutis pripažino, kad daryti poveikį Baltarusijai – sudėtinga, nes ši šalis nėra ES narė. Fiziškai statybų sustabdyti neįmanoma, tad pagrindinės kovos su Astravo AE priemonės – tiesos ir faktų pristatymas Vakaruose.

Įsakė naudoti daugiau elektros...

D. Degutis atkreipė dėmesį, kad atominę elektrinę Baltarusijoje stato Rusijos koncernas „Rosatom“. Finansuoja ją taip pat Rusija. Baltarusija už elektrinę turės išsimokėti per 15 metų, o paskolos palūkanos – 5,3 proc. Ambasadorius kėlė prielaidą, kad Baltarusija išsimokėti paprasčiausiai nepajėgs. Mat jų verslo planas buvo parduoti Astravo AE gaminamą elektros energiją Lietuvai, Latvijai, Estijai ir iš to uždirbti maždaug po 2 mln. eurų per dieną. Tačiau Lietuvai pareiškus, kad ši energija nebus perkama, o Baltijos šalims ėmus sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarų šalimis, Astravo AE per dieną uždirbs 4 kartus mažiau, o to nepakaks paskoloms padengti. D. Degučio teigimu, tuo metu, kai pasaulyje elektrą stengiamasi taupyti, Baltarusijoje jau išleisti keisti įsakymai naudoti jos kuo daugiau...

D. Skusevičius pasidžiaugė, kad elektrinė kol kas nepastatyta, o kol ji nepastatyta ir nepaleista, išlieka viltis, kad ji ir nebus paleista. Tokių pavyzdžių pasaulyje irgi būta. Na, o kartu reikia ruoštis ir blogiausiam scenarijui – ko imtis, jei AE bus paleista.

Atsitrauksi – gausi „dovanų“

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, viceministras D. Skusevičius teigė, kad šios šalies ranka jaučiama visame pasaulyje mėginimais kištis į suverenių valstybių vidaus reikalus. Vienur bandyta daryti įtaką rinkimų rezultatams, kitur remtos kraštutinės partijos.

Pasak viceministro, Europoje vis atsiranda naivumo – esą su rusais reikia kalbėtis, nes sankcijos vis tiek esą neveikia... „Mes esame tie, kas sakome, kad Rusija nesupranta minkštos kalbos, ir jei tu atsitrauksi, gausi dar kažkokių „dovanų“. Štai po Gruzijos karo bandyta kalbėtis ir sulaukta Krymo“, – teigė D. Skusevičius. Jis pabrėžė, kad ES su Rusija bendradarbiauja tose srityse, kur tai būtina (pvz., globali kova su terorizmu, bendradarbiavimas mokslo, jaunimo, kultūros srityse). Nenorima visiškai atstumti Rusijos žmonių, kaip tik norima parodyti jiems, kaip gyvename Europos Sąjungoje.

Į žurnalistų klausimus, ką patartų norintiems kurti verslą Baltarusijoje ar Rusijoje, URM darbuotojai sakė, kad tai nėra draudžiama (išskyrus Krymą). Tačiau verslas pats turėtų įsivertinti visas rizikas, kurios gali kilti tose šalyse – pradedant galimu nacionalizavimu ir baigiant kyšiais. Ruošiantis verslui Rusijoje, dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į sąrašus asmenų bei įmonių, kuriems taikomos vakarų sankcijos. Už bendradarbiavimą su šiuose sąrašuose esančiais yra numatyta atsakomybė.

„Brexit“: blogiausia, jei susitarimo išvis nebūtų

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius kalbėjo apie galimus „Brexit“ scenarijus (tomis dienomis kaip tik vyko intensyvios Didžiosios Britanijos ir ES derybos) ir pasekmes. Vienas blogiausių scenarijų visiems – jei Didžioji Britanija pasitrauktų iš ES „kietai“, be jokio susitarimo, ir nustotų mokėti įmokas į ES biudžetą. Tuomet tektų smarkiai mažinti kažkurių programų finansavimą, o tai, pasak sąmokslo teorijų kūrėjų, gali išsprogdinti ES iš vidaus – juk kas norės, kad būtent jam būtų sumažintas finansavimas? Anot A. Zananavičiaus, yra ir daugiau „Brexit“ blogojo scenarijaus grėsmių. Verslui tai atsirasiantys tikrinimai, muitai, piliečiams (jei tektų grįžti į savo šalis iš Didžiosios Britanijos) – reintegracijos programų nebuvimas.

* * *

Renginio dalyviams buvo pristatyta lapkričio pradžioje atidaryta Lietuvos diplomatijos šimtmečiui skirta ilgalaikė ekspozicija Kaune, taip pat prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Regiono žurnalistai, dalyvavę seminare, taip pat buvo pakviesti į Vyriausybės kanceliarijos inicijuojamo projekto „Kryptis Lietuva“ renginį Lietuvos filharmonijoje, kuriame dalyvavo ir Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Gintaras KANDROTAS

Autoriaus nuotrauka


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Paranoja dėl valdžios

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis rėžė, jog egzistuoja slaptas šios valdžios nuvertimo planas, kuriame didžiąją dalį veiksmų turėjo atlikti konservatoriai,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar puošite namuose gyvą eglutę?