Stereotipai apsunkina globos pasirinkimą

Pirmąjį liepos sekmadienį – Globėjo diena, kuri turėtų tapti ne mažesnė šventė nei Motinos ar Tėvo diena. Tai buvo akcentuota praėjusį šeštadienį Gargždų socialinių paslaugų centre surengtoje spaudos konferencijoje. Globotojų trūksta tiek šalyje, tiek Klaipėdos rajone – dalis tėvų globos netekusių vaikų gyvena globos institucijose. Norą priimti į savo šeimą tokį vaiką atšaldo neigiamas visuomenės požiūris, mitais apipinta globėjo misija.

Trukdo visuomenės nuostatos

Globėjo dienai skirti renginiai vyko visą savaitę. Savaitgalį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo globėjai, žiniasklaidos atstovai, aptartos jautrios vaikų globos problemos, padėkota žmonėms, atvėrusiems savo namų duris ir širdis tėvų globos netekusiems vaikams. „Turime nusilenkti globėjams, kurie rūpinasi vaikais dėl socialinės ar psichologinės situacijos negalinčių juos auginti biologinių tėvų, tai antri tėčiai ir mamos globojamiems vaikams“, – konferencijos dalyviams kalbėjo Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Lietuvoje sudėtinga situacija – globos namuose auga 1777 vaikai, tačiau kitais metais vaiko globėju nebebus skiriama institucija. Pasak R. Ladauskienės, kasdien reikalinga laikinų, budinčių globotojų šeima, kad priimtų iš aplinkos, kurioje grėsė pavojus sveikatai ar net gyvybei, vaikus. Trūksta ir nuolatinių globotojų.

Klaipėdos rajone 67 šeimos globoja 112 vaikų, dirba du budintys globotojai, kurių šeimose auga 4 vaikai. Trūksta ir jų: kur reikėtų dėti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus? Tačiau daugiau norinčiųjų teikti šią paslaugą, už kurią mokamas atlygis, kol kas neatsiranda. Bendruomeniniuose globos namuose gyvena 22, o globos institucijose – 20 rajono vaikų.

„Kaip nesudėtinga tapti globėju, bet trukdo neigiamas jo įvaizdis, – apgailestavo R. Ladauskienė. – Liūdina visuomenės požiūris į globėjus, skaudinančios šnekos, kad dėl pinigų į šeimą priima vaikus, juos išnaudoja, arba įsivaizduoja, kad globėjas turi būti dievas. Betgi jis toks pats žmogus“.

Prasmingiausia – užauginti žmogų

Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė, pasveikinusi globėjus, dirbančius šventą darbą, patvirtino, jog baimę tapti globėju gimdo aplinkinių požiūris arba nepalaiko išplėstinė šeima. „Trukdo šnekos, kad vaikas iš globos namų – kaip obuolys nuo obels netoli terieda, mokykloje irgi padidinamos šių vaikų elgesio, mokymosi problemos, – dėstė ji. – Betgi tai toks pat vaikas kaip ir augantis biologinėje šeimoje, tik patyręs daug netekčių, sužeista jo siela, jam ypač reikia šeimos, meilės. Kitas stereotipas, kad globojami vaikai – pragyvenimo šaltinis. Betgi dar niekas nepraturtėjo iš vaiko globos. Globojamiems vaikams reikia daug medicininės pagalbos, o šios paslaugos brangios“.

O kiek pastangų reikia budintiems globotojams, kad sušildytų dėl krizės iš šeimos paimtą vaiką. Jam reikia ir drabužėlių, avalynės, ir mokyklinių priemonių – reikia suprasti ir įvertinti situaciją.

Pasak V. Lygnugarienės, dauguma globėjų rajone gyvena kaime, todėl apšnekama, kad vaikus paėmė darbams nudirbti. „Mes už tai, kad vaikus mokytų įvairių darbų, kad užaugtų savarankiškas, tik svarbu, kaip tai daroma“, – akcentavo direktorė.

Pasak R. Ladauskienės, nieko nėra prasmingiau nei užauginti žmogų. „Turtai ir mes išnyksime, o liks žmogus, kuriam perdavėme dalelę savęs. Jis vėl augins naują kartą“, – kalbėjo ji.

Ir kodėl baimintis dėl genetikos? Netinkamo elgesio vaikai nepaveldi. Susipažįstant su pasauliu visiems to pasitaiko. Ir globotojų kelyje daug atradimų – jie irgi mokosi.

Globojamam vaikui reikia ištaigingo buto? Gali būti ir nuomojamas būstas. Galima auginti gyvenant kartu su tėvais – vaikui svarbiausia pastovumas ir saugumas. Globėjų amžius – nuo 21-erių iki 65-erių metų.

V. Lygnugarienės teigimu, klysta galvojantys, jog paėmus globoti mažą vaiką ateityje bus mažiau problemų. „Tai priklausys, kaip pavyks su juo užmegzti santykius. Reikia priimti vaiką tokį, koks yra“, – patikino ji. Beje, ne globėjas renkasi vaiką – jam ieškoma šeima.

Anot R. Ladauskienės, vienas netinkamų tikslų – kompensuoti savo asmeninius tikslus arba tikėtis, jog globojamas vaikas savo gyvenime padarys tai, ko nepasisekė jam. „Reikia leisti laisvai formuotis asmenybei, tada ir nusivylimų nebus“, – sakė ji.

Globos centras konsultuoja

ir palaiko

Globos koordinatorė, globos centro veiklų vadovė Jurgita Venclovienė iš Telšių rajono pasakojo apie globėjų rengimą. Norintys globoti be tėvų globos likusį vaiką kreipiasi į rajono Savivaldybės administraciją, kurios specialistams padedant pradedama globos šeimoje procedūra. Jis bus nukreiptas į Gargždų socialinių paslaugų centro padalinį Globos centrą, kuriame organizuojami pasirengimo globoti vaiką kursai, išplėtotos kitos paslaugos, susijusios su vaikų globa. Globėjų mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo procedūra – 4-5 mėnesius. „Mokymai – malonus laikotarpis, jie turėtų būti ir besilaukiantiems vaikų tėvams – jie praplečia akiratį“, – kalbėjo R. Ladauskienė.

Globos centro vadovė, globos koordinatorė Jolanta Butvydienė patikino, jog nuolat konsultuoja globėjus, palaiko jų emocinį stabilumą. „Todėl jaučiamės saugiai“, – sakė budinti globotoja Edita. Globos centras paslaugas plėtoja porą metų.

Globos centro specialistai kalbasi su mokyklų, kuriose mokosi globojami vaikai, pedagogais, kad šie suprastų jų situaciją: ne dėl tinginystės jie atsilieka nuo bendraklasių moksle, ir ne dėl to, kad trūksta motyvacijos. Šie vaikai būna akademiškai apleisti biologinėse šeimose. Pasak V. Lygnugarienės, ne globėjų kaltė, kad jiems kartais nesiseka – reikia aiškintis su specialistais.

Dvi sesutes ir brolį priglaudusi globėja konferencijoje palinkėjo vaikams pasitikėjimo mokykloje, kad atsipalaiduotų, jaustųsi laimingi, kad keistųsi švietimo sistema.

Snieguolė Jurjonienė, 11 metų globojanti berniuką, kuriam 17 metų, neslėpė, kad įvairių iššūkių pasitaikė pirmaisiais metais, kad reikėjo daug dirbti. Tačiau ji sakė, kad nelaikanti savęs nei angelu, nei didvyre. „Aš myliu vaiką ir dirbu su juo, – sakė globėja. – Stengiamės visur būti kartu. Ir negaliu suprasti, kaip vaikas atsiduria globos įstaigoje, jeigu turi giminaičių“.

Virginija LAPIENĖ


Taip pat skaitykite:

J. Ruškys: Gargžduose teritorijos planuojamos kompleksiškai
Nei panešti, nei pavežti
Brangiuose laukuose pernykštės kanapės įžiebė pasipiktinimą
Lietuvos čempionate – gargždiškės triumfas
Sulčių spaudėjai dar neįsibėgėjo
Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
Choro „Aukuras“ programoje – Baltijos šalių šiuolaikinių kūrėjų muzika

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Grybai vertesni nei rinkimai?

Grybautojų tema rugsėjo dienomis akivaizdžiai…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook