Stažuotė Izraelyje patvirtino didžiausią vertybę – žmogaus gyvenimą

Stažuotė Izraelyje patvirtino didžiausią vertybę – žmogaus gyvenimą

Lietuvos mokytojai su izraelietėmis karėmis.

 

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pernai įgyvendino projektą – pakvietė Lietuvos mokytojus su mokiniais rinkti pasakojimus, istorijas apie žydų gelbėjimą Holokausto metu. Buvo apklausiami vyresnio amžiaus žmonės, kurie dar atmena baisų ir tragišką Antrojo pasaulinio karo laikotarpį. Projekto organizatoriai lietuvių bei anglų kalbomis išleistam leidiniui „Istorijos iš praeities“, kurį parėmė Vašingtono Holokausto muziejus, atrinko septynis pasakojimus, ryškiausiai atspindinčius pasirinkimą gelbstint pačią didžiausią vertybę – žmonių gyvenimą. Viena iš istorijų yra susijusi su šio teksto autoriaus artimaisiais.

Ir studijos, ir apžvalgos

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kasmet atrenka švietimo darbuotojų grupę į tarptautinį seminarą-stažuotę Holokausto tema Izraelyje. Šiemet tokia komanda rugpjūčio mėnesį sėmėsi žinių Tarptautinėje studijų apie Holokaustą mokykloje Yad Vashem (Jeruzalėje, Izraelyje). Seminarą organizuoja abi institucijos, taip įgyvendindamos Tarptautinės komisijos ir Yad Vashem bendradarbiavimo sutartį. Stažuotėje sudarytos galimybės giliau susipažinti su žydų istorija, kultūra ir tradicijomis, Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje, šiandieniniu Izraeliu, jo pasiekimais.

Be akademinių studijų, minėtos institucijos organizavo apžvalgines ekskursijas po Jeruzalės senamiestį, šventas, krikščioniškas vietas, valstybės istorijos muziejų, Masados tvirtovę bei pažintį su Negyvąja jūra, keliones į šalies šiaurę, Golano aukštumas, kitų su krikščionybe susijusių vietų, Yad Vashem memorialinio komplekso ekspozicijų aplankymus. Pastarajame komplekse, kuris skirtas nacių ir jų parankinių 6 milijonų užmuštų žydų atminimui, yra archyvas, Institutas, Tarptautinė mokykla, Holokausto muziejus, Bendruomenių slėnis, Pasaulio Tautų Teisuolių alėja. Tai vietos, kuriose ne teisiama, o įamžinama ir studijuojama, kur pastebimi asmeninio skausmo aspektai, nors šalia tragedijos iliustruojamas ir atgimimas.

Teisuoliams – išskirtinė pagarba

Teigiama, kad egzistuotų pasaulis, reikalingas tam tikras skaičius Teisuolių. Tokių II pasaulinio karo metu atsirado apie 25 tūkstančius. Ši grupė ėjo prieš srovę – gelbėjo žydų tautybės žmones. Tarp gelbėtojų, kaip žinia, yra arti 800 lietuvių – pagal šalies gyventojų skaičių procentiškai tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. Tačiau jeigu paanalizuosime nužudytų žydų skaičių Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, taip pat vienas didžiausių skaičių. Bet reikėtų palyginti ir rizikos laipsnį: nacių okupacijos metais už žydų slėpimą Lietuvoje grėsė mirties bausmė, tuo tarpu fašistinėje Vokietijoje – areštas iki 3 mėnesių. Studijuojant Teisuolių sąrašą pastebima, jog nėra tipiško paveikslo – tai ir neraštingi, ir intelektualai, tiesa, daugiau moterų, visa kita – asmenybių įvairovė. Izraelis nepamiršo šių žmonių – jų garbei yra Teisuolių alėja, jų vardai iškalti Jeruzalės uolienos plokštėse, jie apdovanoti vieninteliais šios šalies medaliais (kitų nėra) ir apie juos kalbama ne šiaip sau – sakoma, kol apie žmogų kalbama, tol jis gyvas.

Izraeliečiai smalsavo apie Lietuvą

Su izraeliečiais bendrauti teko viešose vietose, Jeruzalės senamiestyje, kur verda naktinis gyvenimas. Jie užkalbina patys, dauguma – išsilavinę, mokantys daugybę kalbų, dvelkiantys elegancija. Susipažinus jie klausia, ar Lietuvoje yra priešiškumas žydams, kokia ekonominė situacija, koks gyventojų skaičius. Pasitaikė bendrauti su buvusiais Lietuvoje žydais, kurie džiaugėsi Vilniumi, Trakais, Druskininkais. Lietuvos ambasados Izraelyje ministras patarėjas Ramūnas Davidonis pasakojo apie buvusio Tel Avivo „Makabi“ komandos krepšininko Šarūno Jasikevičiaus vizitą. Pastarajam nereikėję rodyti jokių asmens dokumentų Izraelio tarnybų postuose, jis praėjęs šypsodamasis. Galbūt jūs menate neseną mūsų krepšininko Jono Valančiūno vizitą Lietuvos prezidentūroje? Žiniasklaidos reportaže buvo girdėti, kaip paprašomas asmens dokumentas.

Septintą – tik ilsėtis

Žinia, dauguma žydų religingi, jų tradicijos jaučiasi kasdieniame, viešajame gyvenime. Kaip žinia, pagal žydų kalendorių, kuris skaičiuojamas nuo pasaulio sukūrimo, dabar ten 5778 metai. Pirmoji savaitės diena – sekmadienis, o pagal Senąjį Testamentą Dievas pasaulį kūrė šešias dienas, o septintą ilsėjosi. Tuo remiantis tradiciškai septintą dieną nebegalima dirbti, tai yra keisti aplinkos būvio, tad turi likti tai, kas padaryta per šešias dienas. Pavyzdžiui, maisto pakaitinimas ar užšaldymas prilygsta būvio keitimui, elektros lemputės uždegimas ar užgesinimas taip pat, todėl religingose aplinkose tai draudžiama. Jau penktadienio vakare prasideda Šabas, poilsio, pasilinksminimo diena. Nutrūksta darbai, užsidarinėja parduotuvės, neveikia bankomatai. Tačiau pagal judaizmą svarbiausia vertybė yra žmogaus gyvenimas, tad visgi dirba jį saugančios institucijos – medicinos įstaigos, policija, kariuomenė.

Vis dar skauda

Nepriklausomos Lietuvos ir Izraelio naujų santykių pradžia, eilinio istoriko supratimu, galbūt galima laikyti LR Prezidento Algirdo Brazausko kalbą, pasakytą 1995-ųjų žiemos pabaigoje Knesete, sulaukusią reakcijos pasaulyje. Kaip žinia, tuomet buvo atsiprašyta už lietuvius, prisidėjusius prie žydų žudynių. Pokalbių metu teko ne kartą girdėti nuomonę, jog izraeliečiai turi Holokausto vertinimo sub­jektyvumo teisę, nes jiems vis dar skauda, o skausmas turi būti išgedėtas. Be to, turbūt dažnoje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje yra grupių, kurios nori palaikyti įtampą, kurti įvairius istorinius atminties „getus“ ir iš jų žiūrėti vieniems į kitus. Nepaisant to šiandieninis Izraelis yra strateginis mūsų valstybės partneris Artimuosiuose Rytuose, vyksta ekonominis, kultūrinis bendradarbiavimas.

Mokytojai gerai apmokami

Kaip švietimo darbuotojui, pilietiškumo pagrindų mokytojui, paliko įspūdį visuomenės požiūris į švietimą. Bazinis mokytojo krūvis apie 26 kontaktinės savaitinės valandos bei beveik dvigubai valandų krūvio įvairiems pasiruošimams. Už tai mokama apie penkis kartus daugiau nei Lietuvos mokytojui. Be to, mokami dešimtis procentų siekiantys priedai už aukštesnes kategorijas, kompensuojamos aprangos, telefono išlaidos, visiškai apmokama 100 kasmetinių atostogų dienų. Istorijos kurso apimtį nusprendžia pats mokytojas, per jį stengiamasi auklėti, nukreipti. Vienintelė įstatymu apspręsta – Holokausto tema, jai skiriama aukštesnėse klasėse 30 valandų. Pastaruoju metu linkstama prie egzaminų mažinimo ir mokytojo įtakos vertinime didinimo. Izraelyje nėra vieningos švietimo programos, skirtingai mokoma valstybinėse, žydų ortodoksų (itin religingų) bei arabų mokyklose.

Izraeliečiai – knygos tauta, turinti tam tikrų moralinių ir kitų problemų, tačiau gyvena svajonės, tarsi stebuklo dėka susikurtoje klestinčioje valstybėje, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo tik agrarinė šalis, o šiandien stebina išradimais, inovacijomis. Izraelio valstybė plotu mažesnė už Lietuvą, tačiau šiandien turi per 8 milijonus gyventojų, o svarbiausia – tikėjimą ir viltį.

Arūnas MIKALAUSKAS

Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kodėl neplojame?

Užriestos nosys, kalbėjimas tarsi iš aukšto, nepasilabinimas. Ar nesate susidūrę su tokia situacija, kai buvę jūsų kolegos, draugai, kaimynai ar…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?