Stambūs darbdaviai rajoną skatintų įsileisti milžinų

Meras V. Dačkauskas svečiams D. Arlauskui ir A. Mileškai pristatė realią verslo situaciją rajone – iš 1427 verslo subjektų net 840 yra įdarbinę iki 4 žmonių. Stambaus verslo įmonių, iki 9 žmonių – 283, iki 100 – 29, o iki 1000 – vos 4. Vis dėlto pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines verslo investicijas rajonas yra pagirtinoje 4 vietoje. 2013 m. į rajoną pritraukta 265,5 mln. Eur investicijų.

 

Savivaldybės turi sparčiau traukti privačias investicijas ir būtent verslininkų padedamos pildyti savo biudžetą. Tokią poziciją trečiadienį išsakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovai, susitikę su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais, politikais ir verslininkais. Stambūs šalies darbdaviai rajono valdžiai davė pylos už nekonkurencingus atlyginimus ir tai, kad stabdoma pramonės plėtra. Esą ateityje būtina pasukti būtent tokiu vakarietiškų šalių modeliu, kai savivaldybių biudžetą didžiąja dalimi pildo ne iš gyventojų surenkami mokesčiai, o pritrauktos investicijos.

Pristatė grandiozinę idėją

Klaipėdos rajono savivaldybę jau keletą metų įvairių tyrimų organizatoriai pripažįsta kaip pavyzdinę. Šalia uostamiesčio plytintis rajonas sparčiausiai traukia naujakurius, vilioja verslininkus. Atsižvelgdami į Klaipėdos rajono augimą ir perspektyvą plėsti verslo įtaką, čia apsilankė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas („Žinių radijo“ vadovas), konfederacijos Klaipėdos apskrities vadovas Aras Mileška (UAB „Manager LT“ vadovas) bei narys Gintas Umbrasas (UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas). Vizito tikslas – pristatyti verslininkų inicijuojamą idėją. Valstybiniu lygiu planuojama reikalauti, kad savivaldybės turėtų daugiau įtakos savarankiškai planuoti ekonominę plėtrą bei per investicijas pildyti biudžetą.

Susitikime dalyvavo meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Rūta Cirtautaitė bei keletas Tarybos narių, taip pat dalies Administracijos skyrių atstovai, paramos ir labdaros fondo „Ateities banga“, vienijančio vietos verslininkus, pirmininkas Vytautas Čeledinas ir vienos stambiausių rajone pramonės įmonės „Neo Group“ gamybos vadovas Ruslanas Radajevas.

Plėtrą nugalėjo gyventojai

Verslininkai domėjosi, ar rajone įsikūrusiam verslui teikiamos išskirtinės sąlygos. Meras patikslino, kad viena tokių – taikomas žemas 0,3–0,9 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Antra – keletą metų gyvuojanti Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programa, pagal kurią pradedantiesiems verslininkams kasmet išdalijama 20 000 Lt (šiemet – 5 800 Eur, o vienas verslo subjektas gali pretenduoti į 1 158 Eur paramą). Papildomai remiami ir jaunieji ūkininkai.

Visgi Klaipėdos rajonas nevilioja didesniais nei šalies vidurkis atlyginimais – pernai čia vidutiniškai žmonės uždirbdavo kiek daugiau nei 2 000 Lt (apie 580 Eur). Dėl to konfederacijos atstovai siūlė būtent Savivaldybei numatyti būdus, kaip verslininkus skatinti kelti darbo užmokestį ir taip normalizuoti esamą padėtį, kai minimalus atlyginimas vejasi vidutinį. Vienas iš būdų – į rajoną „įsileisti“ daugiau stambių įmonių, galinčių įdarbinti šimtus kvalifikuotų gyventojų ir pasiūlyti jiems aukštus atlyginimus. Toks pasiūlymas, beje, politikų buvo palydėtas skeptiškai, mat Savivaldybė neturi įgaliojimų priversti verslininkus kelti algas.

Meras V. Dačkauskas pristatė, kad viena perspektyviausių verslo plėtros sričių – logistika. Geriausi pavyzdžiai – per 50 mln. Lt rajone investavusi UAB „Vlantana“. Jos pašonėje prie Klaipėdos aerodromo netrukus turėtų įsikurti ir viena medienos milžinė. Paisydami gyventojų interesų, politikai atsisakė tokių galimai vertingų investicijų kaip „Neo Group“ antros gamyklos statyba ir vėjo energetikos plėt­ra rajone. „Savivaldybė verslui kurtis netrukdo. Jeigu projektavimo darbai vyksta sklandžiai ir investuotojai pateikia tvarkingus dokumentus, leidimai išduodami greit. Pavyzdžiui, tiesti dujotiekį leidimą išdavė per 10 minučių“, – pavyzdį pateikė V. Dačkauskas. Visgi verslo galimybėmis suinteresuoti svečiai nusistebėjo, kad rajonas dėl gyventojų pasipriešinimo atsisakė tiek vėjo energetikos, tiek antrosios PET granulių gamyklos.

Ieško „pažangių merų“

Darbdavių konfederacija gruodžio mėnesį planuoja pasirašyti nacionalinį susitarimą su parlamentinėmis partijomis, verslo atstovais, akademine bendruomene, jaunimo organizacijomis. Juo būtų siekiama, kad planuojant nacionalinį ir Savivaldybių biudžetus ateityje (bent nuo 2020 m.) daugiau dėmesio būtų skiriama investicijų pritraukimui. Esą Savivaldybės turėtų skatinti verslą kurti rajone, palaikyti tokį kūrimąsi palankesnėmis sąlygomis nei kitur. Rezultatas – įsikūrusio verslo valstybei mokami mokesčiai liktų konkrečiame rajone. Konfederacija viliasi, kad su šia idėja susipažinę politikai ir ypač tiesiogiai išrinktas meras V. Dačkauskas irgi dės parašą po būsimu nacionaliniu susitarimu. Beje, Savivaldybių asociacija su minėtos konfederacijos pasiūlymu nesutiko, tad, anot D. Arlausko, ieškoma „pažangių merų“, kurie pavieniui pritartų tokiai mokesčių sistemos pertvarkai.

Visgi iš susitikimo politikai išėjo nevienareikšmiškos nuomonės. Konfederacijos atstovų jie dar žada prašyti konkrečių metodikų, kaip planuojama naujoviškai rinkti biudžetą, mat kol kas aptartos vizijos prasilenkia su savivaldybių įgaliojimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių