Socialiniai darbuotojai sėkmės istorijų retai išgirsta

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojos ir vedėja D. Gumuliauskienė.

 

Vakar šalies socialiniai darbuotojai minėjo savo profesinę šventę. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius šiais metais – ir jo 25-erių metų įkūrimo sukaktį. Per ketvirtį amžiaus rajone sukurta rimta socialinių paslaugų teikimo sistema.

Apie pokyčius socialinėje srityje kalbėjomės su Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia GUMULIAUSKIENE, dirbančia čia nuo skyriaus įkūrimo.

– Papasakokite, iš kokios užuomazgos išaugo Socialinės paramos skyrius.

– Prieš 25 metus rajono Savivaldybėje buvo įkurta Globos ir rūpybos tarnyba, vėliau pervadinta Socialinės paramos skyriumi. Pirmoji vedėja Dalija Šeporaitienė, tad kurį laiką dirbome tik trise su Irena Bulbenkiene. Beje, skyriui D. Šeporaitienė (šiuo metu ji yra Savivaldybės tarybos narė) vadovavo 18 metų, jos nuopelnai socialinės politikos formavimuisi, socialinių paslaugų plėtrai rajone verti didžiausios pagarbos ir pripažinimo. Mokiausi ir tebesimokau iš jos.

1992 m. Klaipėdos rajono seniūnijose įkurta po vieną socialinio darbuotojo etatą. Jie dirbo viską – prižiūrėjo socialinės rizikos šeimas, sprendė neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių reikalus, skaičiavo išmokas ir pan.

Tarnyba atsirado Nepriklausomybės aušroje, valstybei tik kuriant savo socialinės paramos sistemą. Iki tol socialine parama buvo laikoma keletas išmokų (pvz. vienišos motinos išmoka). Dabar atrodo keista, kad socialines pašalpas nepasiturintiesiems mokėjo darbovietės. Kelia šypseną ir tai, kad, pavyzdžiui, senus ar neįgalius žmones už simbolinį atlygį prižiūrėjo atsitiktiniai žmonės – kaimynas, paštininkas ar kitas geradaris. Įkūrus Globos ir rūpybos tarnybą, perėmėme pašalpų, kompensacijų mokėjimą, imta plėtoti socialines paslaugas.

Dabar rajone yra 5 kokybiškai ir profesionaliai socialines paslaugas teikiančios Savivaldybės įstaigos. Gargždų ir Priekulės socialinių paslaugų centruose dienos metu paslaugas gauna senyvi, neįgalūs žmonės, teikiamos transporto paslaugos, be to, čia veikia Vaikų dienos centrai, Nak­vynės namai. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras teikia paslaugas seniems ir neįgaliems asmenims jų namuose. Nuo 2010 metų rajono Savivaldybės pavaldume – ir Viliaus Gaigalaičio globos namai, kur globojama 230 senjorų ir neįgaliųjų. Netekę tėvų globos vaikai apgyvendinami Lapių pagrindinės mokyklos globos padalinyje.

Taigi per 25 metus sukurta pakankamai rimta socialinių paslaugų teikimo sistema – žmonės gauna vakarietiško tipo paslaugas, tai girdime ir iš kolegų, ir iš užsienio svečių. Sistema nuolat plėtojama ir tobulinama, nes gyventojams to reikia. Jie nori kokybiškų, įvairesnių paslaugų.

– Kokia darbų našta tenka Socialinės paramos skyriui?

– Mūsų skyrius, be socialinių paslaugų administravimo, teikia ir piniginę socialinę paramą rajono gyventojams – šiuo metu mokame 24 rūšių socialines išmokas. Didžiausia dalis – socialinė pašalpa, įvairios išmokos vaikams, socialinė parama mokiniams, šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos, šalpos išmokos (šalpos pensijos, slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, priežiūros-pagalbos išlaidų kompensacijos ir kt.), laidojimo, gimimo ir kitos.

Socialinę valstybės politiką taip pat įgyvendiname per savo skyrių, seniūnijas, socialinių paslaugų įstaigas, kaip antai darbas su socialinės rizikos šeimomis, aprūpinimas kompensacine technika, smurto artimoje aplinkoje prevencijos, krizių įveikimo programos bei kita.

Stengiamės žengti koja kojon su laiku ir pagal Savivaldybės galimybes diegti naujas paslaugas. Pavyzdžiui, kol šalyje dar tik kalbama apie bendruomenines vaikų globos formas, pas mus tėvų globos netekę vaikai jau antri metai gyvena butuose, o ne sukišti į bendrus namus.

Pati nustebau kažkada suskaičiavusi, kad mūsų skyrius dirba su dvylikos (iš viso jų 14) ministerijų reguliavimo srityse esančių programų ir priemonių. Tik su Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis dirbame epizodiškai. O funkcijų spektras – nuo būsto pritaikymo neįgaliesiems, palūkanų ir kredito mokėjimo dalyvaujantiesiems daugiabučių namų renovacijoje, pašalpų ir išmokų skaičiavimo bei skyrimo iki specialiųjų poreikių nustatymo, asmens globos ar rūpybos klausimų sprendimo, socialinių paslaugų visoms klientų grupėms teikimo ir visų valstybės socialinių programų vykdymo.

– Kolektyvas išaugo keturis kartus?

– Mūsų skyrius, kuriame dirba 12 darbuotojų, – bene mažiausias šalyje (ir pagal gyventojų skaičių savivaldybėje).

Daugybę kartų išaugusios paslaugų ir išmokų apimtys reikalauja užtikrinti jų tinkamą koordinavimą ir administravimą. Ir žmogui vis mažiau tenka pateikti duomenų ir dokumentų – naudojamės visomis reikalingomis duomenų bazėmis.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo skyriaus darbuotojomis – jos viską geba ir moka. Nors atėjusi diena niekada nėra prog­nozuojama – įprastai prasidėjęs rytas mums dažnai atneša nenuspėjamų situacijų, kurių sprendimo pastumti ar atidėti negalime – išeities ieškoti ir bet kokia kaina ją rasti reikia čia ir dabar, nes tai dažnai iš tiesų yra gyvybės ar mirties klausimas.

Mums beveik netenka išgirsti sėkmės istorijų – įprastai ateinama su bėdomis, ligomis, praradimais. Ir esi pirmas, iš kurio tikimasi paguodos, sustiprinimo, patarimo.

Skaudžiausia, kai atsiveria susvetimėjimas, vaikų meilės praradimas, materializmo viršenybė prieš žmogiškumą.

Seniau galvojau – toks darbas, prie jo priprantama. Bet svetimų gyvenimų drumzlės lieka…

Sako, moterų kolektyvas – bėda. Prieštarauju! Visada žinau, kad sudėtingose situacijose neliksiu viena – sulėksim, sugalvosim ir padarysim! Ir vargą vargstam, ir džiaugsmais dalijamės. Mūsų nerašytus įsipareigojimus viena kitai, draugiškus tarpusavio santykius, nerašytą garbės kodeksą iš karto pajunta bei perima ir naujokės.

Beveik nuo skyriaus veik­los pradžios dirba vedėjos pavaduotoja Jolanta Papievienė, vyriausiosios specialistės Lina Bakšinskienė, Rita Stonkienė, Lidija Pocienė, vėliau prisijungė Gaivilė Rekašienė, Airida Stonienė, Ligita Virkutienė, Judita Abromaitienė. Iveta Gailienė, Darina Beržanskytė-Bučinskienė ir Egidija Rudytė-Kmitė šiuo metu augina vaikučius, tad laikinai dirba trys šaunios specialistės Audronė Rudienė, Daiva Skiotienė ir Rugilė Urbanavičiūtė.

Nors nesame socialinį darbą dirbančių pareigybių sąrašuose, Socialinio darbuotojo diena – pati tikriausia, pelnyta ir mūsų profesinė šventė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių