Socialiniai būstai aktualumo nepraranda

Ne visiems tenka laimė turėti savą stogą virš galvos. Kai kišenėse švilpauja vėjai, belieka tikėtis, kad iš valdžios gausi socialinį būstą. Tiesa, jis nėra veltui: reikia mokėti nuomos, komunalinius mokesčius, būstą tinkamai prižiūrėti, kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas. Savivaldybės duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos rajone buvo 55 socialiniai būstai, iš jų 28 – Gargžduose. Laukiančiųjų eilė – apie 100.

Nuoma iki gyvos galvos

Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo teigimu, toks reiškinys kaip socialiniai būstai atsirado nuo 2003 m. Nuo seno egzistuoja ir kita „valdiško“ būsto rūšis – Savivaldybės butai. Jų rajone yra 114 (Gargžduose – 22). Pasak A. Kampo, tai likę neprivatizuoti mieste ir kaime butai. Už nuomą jie moka šiek tiek brangiau negu socialinio būsto gyventojai. „Dar viena rūšis butų – garantiniai butai, kurie buvo skirti gyventojams, iškraustytiems iš buvusiems savininkams per žemės reformą grąžintų gyvenamųjų namų. Butams pirkti lėšas iš valstybės gavome per patį brangymetį, 2008 m. Iš viso turime 6 tokius butus. Vieni žmonės šiuos butus išsipirko, dalis pasirinko nuomą. Pavyzdžiui, kai kuriems butai išnuomoti… 800 mėnesių. Nuoma yra paveldima, su tokiomis pat teisėmis galės gyventi bute iškeldintų žmonių vaikai, anūkai“, – sakė A. Kampas.

Gali ir iškeldinti

Savivaldybė komunalinių mokesčių iš savo turto nuomininkų nerenka, išskyrus patį nuomos mokestį, kuris yra gerokai mažesnis negu nekilnojamojo turto rinkoje. Anot Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Inesos Vytienės, nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, pagal vietovę, būsto tūrį, registro ir kitus duomenis.

„Visos mūsų nuomos sutartys yra pasirašytos Administracijos direktoriaus, įregistruotos Regist­rų centre, tad iš vartotojų patys tiekėjai išieško skolas už elektrą, dujas ar šildymą. Mes išrašome sąskaitas tik už buto nuomą“, – sakė I. Vytienė. Tačiau vis vien tenka vargti su skolininkais, kurie nesugeba susimokėti net nuomos mokesčio. Teisingiau, piktybiškai vengia atsiskaityti. Tokiais atvejais nuomininkas be jokio gailesčio yra iškraustomas. Taip jau atsitiko ir šiais metais. Vienam vaikinui buvo skirtas socialinis būstas – 16 kv. m kambariukas su baldais buvusiame bendrabutyje Gargždų centre, J. Janonio gatvėje.

„Jaukus butukas, ateini ir gyveni. Tačiau jaunas vyras netrukus dingo, už nieką nemokėjo, nors sąskaitos plaukė. Kreipėmės pagalbos į policiją, kuri labai operatyviai sureagavo į mūsų prašymą, nes kaip tik jį sulaikė už kitą pažeidimą. Pasirodo, vyrukas išties gyveno kaime, o butelis mieste jam buvo reikalingas tik paūžti, tad buvo paverstas vos ne landyne. Nutraukėme nuomos sutartį, grąžino raktą, tačiau šiukšles teko patiems išsikuopti“, – pasakojo I. Vytienė.

Eilėje laukia 100

Prasiskolinusių, probleminių butų yra maždaug 20 iš daugiau kaip pusantro šimto visų Savivaldybės kuruojamų butų. „Iš jų 10 butų šeimininkus galima pavadinti piktybiniais, nes mokesčių jie nemoka pusmečiais. Praėjusių metų pabaigoje bendra nuomos už būstą skola svyravo apie 4 000 eurų. Pusė šios skolos yra beviltiška, velkasi daugiau kaip penkerius metus, nes niekaip nepavyksta rasti buvusių nuomininkų, nors siunčiame užklausas, ieškome per Registrų centrą“, – sakė I. Vytienė.

Iki gegužės 1 d. eilėje socialiniam būstui gauti laukė apie 100 žmonių. Seniausiai laukiantieji – nuo 2005 metų. Nors yra viena moteris, į sąrašus įtraukta dar 1992 m. „Tai išskirtinis atvejis. Sudėtinga suteikti būstą asmeniui, kuris yra amžinas skolininkas, nesusimoka net už malkas, nors turi iš ko. Kas bus, jei įkelsime tokį žmogų į butą su visais patogumais, paskęs iškart skolose tiekėjams. Jau yra gavę socialinius butus žmonės, kurie buvo pateikę prašymus prieš 10 metų. Kas nedeklaruoja turto ir pajamų, iš eilės yra išbraukiamas. Kasmet visiems primename apie šią prievolę, nuomininkams išsiuntinėjame priminimus asmeniškai. Ryški išlaikytinių tendencija – šeimų, gyvenusių socialiniuose būstuose, vaikai, anūkai taip pat reikalauja tokių butų, esą jiems priklauso. Atėję šokdina visus, nors patys gyvenime nėra išvis dirbę. Nors socialinis būstas yra žmogui suteikiamas laikinai, lyg atspirties taškas susitvarkyti gyvenime. Dauguma žmonių gražiai įsikuria, persitvarko pagal save, neatsidžiaugia būstu tiek ilgai jo laukę“, – pasakojo A. Kampas ir I. Vytienė.

Vietoj naujo namo – butai

Anot Turto valdymo skyriaus specialistų, kai 2015 m. atsirado reikalavimas pildyti deklaracijas, vietoje 300 žmonių eilėje liko 120. Kai kurie 10–20 metų laukė toje eilėje ir jau buvo užmiršę, kad joje stovi, nes jau ir butus įsigiję, net namus pasistatę.

„Dabar nebėra taip, kad gyveni užsienyje, o gimtajame rajone lauki socialinio būsto. Visi socialiai remtini žmonės dabar stoja į bendrą eilę pagal dokumentų pateikimo laiką, duomenys valdomi centralizuotai, per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą. Tad juokinga būtų šaukti, kad butą gavo greičiau, nes kyšį nunešė. Naujoji tvarka viską sudėliojo į savo vietas“, – teigė Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė I. Vytienė.

Anksčiau iš valstybės skiriamų lėšų Savivaldybė kasmet galėdavo nupirkti po 2 butus. Dabar, pasak I. Vytienės, pagal projektą iš ES paramos lėšų planuojama Gargžduose nupirkti net 16 butų iki 2020 metų. Dar 2009 m. Savivaldybė buvo pasirengusi statyti 25 butų socialinio būsto daugiabutį namą Gargžduose, kurio statyba šiuo metu, anot pašnekovų, kainuotų apie 1,2 mln. eurų ir šie „auksiniai“ butai rajono biudžetui būtų nepakeliama našta.

Jolanta BENIUŠYTĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.