Šlovė Lietuvos kariams savanoriams

(Lietuvos kariuomenės 100-mečiui)

Kai virš Tėvynės Lietuvos

Krito kulkos kaip žvyrai,

Palikę gimtuosius namus

Kariaut išėjo vyrai.

Kaimo berneliai paprasti,

Ne karo mokslus baigę.

Tik žemės darbus dirbę jie,

Juodą duonelę valgę.

Tėvynės meilė širdyje

Ir ryžtas begalinis

Padėjo priešus nugalėt,

Išvyti iš gimtinės.

Užtat, kad buvo taip įgrisus

Ta šimtmečių vergovė,

Kai okupantai svetimi

Ir šaudė mus, ir korė.

Todėl mūs bočiai ir tėvai

Gyvybės negailėjo,

Ėjo į mirtį ir kančias,

Vampyrus nugalėjo.

Vieni sugrįžo dar sveiki,

Kiti be rankų ar be kojų.

Trečius kur kaimo pakrašty

Medžio kryžiais užklojo.

Nulenkėm galvas mes prieš juos,

Kurie dėl mūs kovojo,

Prieš šimtą metų ir dabar,

Nebodami pavojų.

Juozas JURKUS