Skaitytojų nuomonės

Paryžius–Berlynas–Garliava


Vakar Garliava, šiandien Prienai, o rytoj? Mes gana ilgai gyvenome lyg saloje, nors aplinkui ošė pilietinių protestų jūra. Streikai, neramumai, protesto akcijos – tai Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos kasdienybė. Demokratinėje valstybėje teisė pareikšti savo nuomonę nėra ginčijama, o pilietinio protesto formos gali varijuoti nuo taikaus piketo iki kelio blokavimo ar visuotinio streiko.


<tex>Dažniausiai net ir drastiškų protesto akcijų dalyviai nesulaukia didesnių valdžios represijų. Tiesiog būna manoma, kad keli išdaužyti langai ar ištrypti gėlynai nėra verti ilgų teisminių procesų. Be abejo, įsiaudrinus miniai imamasi tam tikrų priemonių padėčiai suvaldyti, tačiau tik tam kartui. Pilietiškumas „senosios“ demokratijos valstybėse yra didesnė vertybė nei tariama vienybė. Galiausiai nepamirškime, kad esant žemam korupcijos lygiui ir tinkamai veikiant teisinei sistemai, pilietis, nepropaguojantis kraštutinių idėjų (nuo tautinių, socialinių iki aplinkosauginių) dažniausiai neturi pagrindo imtis jokių antiįstatymiškų veiksmų. Savo nepasitenkinimą esama valdžia pilietis gali išreikšti eilinių rinkimų metu.


Lietuva, kaip ir minėjau, – tai salelė, kurioje gana ilgą laiką buvo akumuliuojamos nuoskaudos, o viešų veiksmų matydavome vos vieną kitą. Kauno įvykiai išjudino labai didelį visuomenės sluoksnį, kuris buvo tradiciškai pasyvus. Tai piliečiai, kurie dažniausiai nedalyvauja aktyvioje politikoje, nes dažnam jų sunku suvokti dabartinės politikos subtilybes. Jie gali piktintis mokesčiais, tačiau vargiai pasakys, ką reikėtų keisti. Jie puikiai mato, kad teisingumas jų atžvilgiu buvo neteisingas, bet kartais nežino, tiksliai kiek iš tiesų tos neteisybės buvo ir kaip su neteisybe reikia kovoti. Nenuvertinu šių žmonių. Tai darbščioji tautos dalis, kuri stato namus, aria žemę, prekiauja ir slaugo.


Kauno įvykiai tapo viešu paskelbimu: „Teisėsauga ir teisėtvarka Lietuvoje yra neveiksni“. Garliava – pirmiausia tai ne Kedžio bylos dalis, o paprasto žmogaus įtūžio prieš teisėsaugą projekcija. Per 20 metų mes matėme ir ilgametes bylas dėl išlikusio turto grąžinimo (kurioms pasibaigus paaiškėdavo, kad grąžintino turto jau nebeliko), ir keistus sprendimus nusikaltėlių bylose ir ypač humanišką teisingumą išskirtinių piliečių bylose. Pavyzdžiui, pakanka būti aukšto pareigūno asmens sargybiniu, kad galėtum „medžioti“ virėją. Matėme ir politikų karus, kuriuose pirmu smuiku grojo teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą. Visa tai galima analizuoti, kiekvieną klausimą išnarplioti atskirai, tačiau paprastas nuoširdžiai naivus ir įskaudintas žmogus mato visumą geriau nei rašantys žmonės.


Kaip būtų gerai, kad pastarųjų įvykių fone iš valdžios viršūnių būtų pasakyta: „Klydome, sukūrėme uždarą sistemą, kuri tapo valstybė valstybėje. Pakelsime senas bylas ir peržiūrėsime, ar viskas buvo tinkamai padaryta. Sutvarkysime teisinę bazę, kad įstatymai neprieštarautų vienas kitam. Išvalysime teisėjų korpusą nuo kyšininkų. Na, ir patys nustosime naudotis telefonine teise.“ Na, o įvykus spontaniškam protestui pagaliau būtų suvokiama, kad kaltininkai ne tie, kurie nakvoja prie Venckų namų, o tie, kurie žaisdami įprastinius teisinius-aparatinius žaidimus sugebėjo surišti teisinių problemų Gordijaus mazgą.


Deja, skaitau spaudoje: „Kai situacija užsitęsė, visas šis klausimas išsivystė, kaip teigia garliaviškiai, vos ne į nacionalinį judėjimą, kuo aš norėčiau abejoti. Bet iš principo sakau, tai yra tikrai neteisėti veiksmai ir, mano žiniomis, asmenys, kurie patį pirmą kartą trukdė, kai antstolis turėjo atlikti pareigą ir paimti mergaitę, bus nubausti. Šiai dienai sprendžiamas šitų asmenų patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn klausimas“.


Kaltieji rasti, tvarka bus atkurta, teisingumas įvykdytas… gyvename toliau… iki kitos Garliavos.


Vitalijus BALKUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių