Skaitytojas pasiūlė temą

Pirčių daug, o nusiprausti – į Klaipėdą


Kai kurie gargždiškiai nostalgiškai prisimena J. Basanavičiaus gatvėje veikusią miesto pirtį. Prieš penkiolika metų rajono Privatizavimo komisija ją įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą ir sėkmingai už grašius pardavė. Dabar miestiečiai pasigenda viešos pirties.


Ne higienai, o baliams


Pirties pasigedęs Pušų gatvės Gargžduose gyventojas prašo „Bangą“ išsiaiškinti, ar Savivaldybės taryba nesijaučia nuskriaudusi žmonių, palikdama juos nesipraususius ir kaip dėl to aiškinsis prieš naujus rinkimus. „Gargždų pirtis buvo mažoka, bet palaukus eilėje 1-2 val. galėjai išsiperti. Dabar jau 15 metų nėra kur“, – apgailestauja laiško autorius. Žmogus taip pat klausia, ar tiesa, kad Savivaldybė turi savo pirtelę.


Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė sutinka, jog rajone dabar pirtis ne vienetais, o dešimtimis galima skaičiuoti, tačiau mėgstantieji pasiperti važiuoja į vienintelę likusią viešą pirtį Klaipėdoje. Mat privačios ne nusiprausti, o pramogoms skirtos. Ir kainos ne kiekvienam įkandamos, valanda malonumo ne vieną dešimtį litų kainuoja. Pirtys dažniausiai iš anksto užsakytos, o jei ne – ir pirtis nekūrenama. „Ar valdžia įpareigota rūpintis žmonių higiena ir kaip tai daro rajono Savivaldybė?“ – klausiame Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėją L. Kaveckienę.


Planas patvirtintas


L. Kaveckienė teigia, jog Sveikatos apsaugos skyrius kelia daug iniciatyvų, tačiau daugelis jų subyra dėl lėšų stygiaus. Vedėja supažindina „Bangos“ korespondentę su 2007 m. gegužės 24 d. redakcijos LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Viena iš jo nuostatų byloja, kad „Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos teritorijos gyventojams pirčių paslaugas“.


Vadovaujantis įstatymu, sudaryta darbo grupė, kuri parengė „Klaipėdos rajono žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių 2008-2010 m. planą. Administracijos direktorius Česlovas Banevičius lapkričio mėnesį jį patvirtino. Plane randame punktą: „Plėsti pirčių ir skalbyklų paslaugas rajono gyventojams“. Už jo vykdymą atsakingos seniūnijos, Savivaldybės administracija bei jos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius. Popieriuje viskas puiku, o realybė? Kada atsiras pirtys ir skalbyklos?


Skyriaus vedėja neslepia, jog šią užduotį gali spręsti tik rajono politikai, t. y. Savivaldybės taryba, nes jos rankose – lėšos.


Lemia pinigai


Nepriklausomybės priešaušryje pirmiausia privatizavome tualetus ir pirtis. Vėliau pajutome, jog be viešųjų tualetų neįmanoma apsieiti ir brangiai statėme naujus. O be pirčių išmokome gyventi. Tuo labiau, kad pabrangus jų paslaugoms kritiškai sumažėjo ir lankytojų skaičius.


Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos nuomone, žmonėms turi būti sudarytos galimybės nusiprausti. Gal ne kiekvienas namuose ir vonią turi. „Pirties statyba brangiai kainuotų ir nežinia, kiek žmonių ja naudotųsi. Nebent Savivaldybė kompensuotų dalį sąnaudų“, – svarsto L. Kaveckienė. Anot gydytojos, tikslingiau būtų įrengti dušus.


– Aktyvesnės turėtų būti ir bendruomenės, – sako skyriaus vedėja. – Turime pavyzdžių kituose rajonuose, kur bendruomenės stiprios ir rūpinasi savo narių higiena. Ten viešos pirtys veikia ir išsilaiko. Galėtų gerą iniciatyvą parodyti ir mūsų rajono pirčių savininkai – skirti dieną ar dvi per savaitę gyventojams išsimaudyti. Žinia, už prieinamą kainą.


Pavyzdys – Priekulė


Priekulėje prieš keliolika metų įrengta pirtis, kurioje esančios keturios dušo kabinos ir sauna tebeveikia. Pasak Priekulės seniūno pavaduotojos Daivos Bliūdžiuvienės, lankytojai joje beveik nuolatiniai, bet ištikimi. „Vieni mėgsta pasiperti, kiti neturi kur nusiprausti namuose“, – sako pavaduotoja. Dušo paslaugos be saunos kainuoja 5 Lt, su sauna – 7 Lt. „Prieš šventes pakvietėme priekuliškius pasinaudoti pirties paslaugomis pigiau: išsiprausti po dušu už 3 Lt, su pasikaitinimu saunoje – 5 Lt. Apie tai pranešame miestelyje, seniūnijoje ir pačioje pirtelėje iškabintais skelbimais“, – gerą žinią skelbia pavaduotoja. Ji paaiškino, jog pelno iš pirtelės negauna jokio, pirties darbuotojai atlyginimą moka seniūnija. „Svarbiausia, kad gyventojai gauna jiems reikalingą paslaugą, – teigia D. Bliūdžiuvienė. – Pirtelės pastate veikia ir kirpykla, tad išsiprausus čia pat galima ir gražiai susišukuoti ar apsikirpti.“


Bus baseinas


Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius nesąmone pavadino skaitytojo įtarimus – esą Savivaldybė turi savo pirtelę. „Pirtelės nėra, niekada nebuvo ir nebus“, – patikino direktorius. Jis pridūrė, kad Savivaldybėje dėl menkos apyvartos neliko nė kavinukės. Dabar jos patalpose Architektūros ir urbanistikos bei Socialinės paramos skyriai priima gyventojų prašymus ir dokumentus.


Direktorius teigia, jog Savivaldybė jau ne vienerius metus nesėkmingai sprendžia higienos problemų gargždiškiams keliantį klausimų. „Prieš keletą metų siūlėme gyventojams naudotis sporto salės dušais. Tai nepasiteisino, – prisiminė direktorius. – Tačiau po poros metų, o gal ir anksčiau bus baseinas ir pirtys. Juos įsigis Savivaldybė. Tada gargždiškiai tikrai turės kur maudytis“, – guodžia direktorius „Bangos“ skaitytojus.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių