Skaitytojai pasiūlė temą

Judrėniškių kelias į laimę – per šeimą

Dainių Vilką Judrėnų seniūnijos žmonės pažįsta kaip veterinarijos gydytoją, karvių sėklintoją, gyvulių produktyvumo kontrolės asistentą ir ūkininką. Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jį ne kartą apdovanojo už gerą darbą.

Sausio pabaigoje D. Vilkas atšventė 50-ąjį gimtadienį. Dainius siekė per jam skirtą laiką atlikti gyvenimą įprasminančius darbus: pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaikus. Ir užaugino tris nuostabias dukras. Vyresnėlė pasekė tėvo pėdomis – baigė veterinarijos mokslų studijas. Visur suspėjantis, darbštus vyras niekada nedejuoja, kad kaime sunku. Šalia Dainiaus džiaugsme ir varge visuomet yra žmona Laimutė. Jie taip puikiai sutaria, kad nesuprasi, kas šeimoje „galva“, o kas – „kaklas“. Jie jau paminėjo savo sidabrinių vestuvių sukaktį“, – laiške „Bangai“ parašė UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ Klaipėdos skyriaus vadovė Janina Grikšienė. Tai paskatino susitikti su Judrėnuose gyvenančia Vilkų šeima.

Veterinarijos gydytojui darbo netrūksta

D. Vilkas, gimęs ir užaugęs Švėkšnoje, beveik prieš 30 metų apsigyveno Judrėnuose. Jaunas veterinarijos specialistas su žmona Laima miestelio pakraštyje pasistatė trobą. Prieš kelerius metus šalia namų iškilo karvidė – gyvuoja šeimos ūkis. Jauni žmonės nepabūgo kurti savo gyvenimo rajono pakraštyje? „O mums čia joks užkampis: iki magistralinio kelio – tik 9 kilometrai, į Kauną arčiau nei iš Gargždų“, – linksmai dėstė Dainius. „Kur gyveni, ten gerai. Mums čia labai gerai“, – savo gimtinę gynė žmona.

D. Vilkas, pedagogų sūnus, ir ne kaimo, o miestelio vaikas, negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinkęs šią profesiją, tik šypsodamasis ištarė, kad jau 26 metus be atostogų veterinarijos gydytoju dirbantis.

Per tą laiką daug kas pasikeitę. Jaunas specialistas tuomečiame Judrėnų ūkyje buvo paskirtas vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. „Anuomet Klaipėdos rajono ūkiuose dirbo apie 26 veterinarijos gydytojai, bet buvo ir veterinarijos felčerių bei sanitarų, – pasakojo D. Vilkas. – Judrėnų ūkyje buvo auginama 1 400 kiaulių, apie 1 500 galvijų, gyventojai laikė po 1–2 karves, o dirbo 2 veterinarijos felčeriai, aš ir sanitaras.“

Per paskutiniuosius kelerius metus gyventojų tvartai ištuštėjo – gyvuliai koncentravosi ūkininkų ūkiuose. Šiuo metu jo aptarnaujamoje teritorijoje – apie 3 tūkst. galvijų, o artimiausias privatus veterinarijos gydytojas – Antkoptyje ir Švėkšnoje.

Įkūrė pieno ūkį

Judrėniškių Vilkų šeima, savo poreikiams visą laiką auginusi gyvulių, prieš kelerius metus ryžosi įkurti pieno ūkį. „2006 metais turėdami 10 melžiamų karvių, nusprendėme plėsti bandą pasinaudodami europine parama“, – pasakojo D. Vilkas.

Ūkininku tapęs veterinarijos gydytojas atskleidė ir statybininko gebėjimus: savo rankomis pasistatė karvidę. Tuomet parengęs projektus, gavo finansavimą ir naujame tvarte įrengė pieno bloką, sumontavo mėšlo šalinimo transporterį, įrengė girdyklas. Dabar moderniame tvarte – 26 melžiamos karvės bei prieauglis – iš viso 50 galvijų. Ūkininkui veterinarijos specialistui nebuvo sunku suformuoti produktyvią karvių bandą. Jų nepirko, bet papildė savo užaugintomis geriausių karvių telyčaitėmis. Kontroliuojamos bandos vidutinis primilžis iš karvės – 6336 kg pieno, kurio riebumas – 4,27 proc. Pernai šiame ūkyje iš viso primelžta apie 130 tonų.

Tai šeimos ūkis – jame dirba Dainius su žmona, ir tik sugrįžusios namo gelbsti dukros. Taigi kasdienius darbus tenka skirstytis dviem: Dainius kuopia mėšlą, atveža pašaro, šeria gyvulius, prireikus ženklina veršelius, suleidžia vaistus, o Laima melžia karves. „Rytais apsidirbame per pusantros valandos – juk darbas mechanizuotas. Ir suspėjame į „valdišką“ tarnybą“, – patikino D. Vilkas. Dainius ir Laima – UAB „Gyvulininkystės produktyvumo kontrolė“ Klaipėdos skyriaus kontrolės asistentai.

Daugiau rūpesčių vasarą, per šienapjūtę – pašaro irgi patys pasiruošia. „Pasinaudoję europine parama žemės ūkio valdų modernizavimui, įsigijome technikos. Pirkome paprastą, kad nereikėtų įklimpti į skolas banke“, – akcentavo Dainius.

D. Vilkas – vienas iš penkių Judrėnuose gyvenančių ūkininkų, plėtojančių pieno ūkį. Aplinkiniuose kaimuose įsikūrę dar septyni. Pasak jo, čia nėra apleistos, dirvonuojančios žemės. Dainius dirba 100 hektarų, bet ne visa nuosava. Ar neapkartusi ūkininko dalia? „Dirbti reikia daug“, – ištarė Dainius. „Tik iš pašalpų gyventi lengva“, – dygiai šyptelėjo Laima.

Dukros – pagalbininkės

Dainius su žmona užaugino 3 dukras. Nuo mažens jos buvo tėvų pagalbininkės ūkyje. Jie mokė darbštumo ir užsispyrimo. „Gerai baigė mokslus vidurinėje, neiškilo problemų studijuojant aukštosiose mokyklose“, – pasakojo D. Vilkas.

Vyresnėlė Inga pasirinko tėvo profesiją – Sveikatos mokslų universitete baigusi veterinarijos studijas, dirba Klaipėdos apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Eglė Kauno technologijos universitete pasirinko taikomosios matematikos magistro studijas, o jaunėlė Milda, Vytauto Didžiojo universiteto antrakursė, studijuoja aplinkotyrą ir ekologiją. „Džiaugiamės savo dukromis – visus ūkio darbus moka, sugrįžusios mus pavaduoja“, – sakė Dainius. Ir prisipažino, jog norėtų, kad sukurtas šeimos ūkis gyvuotų ir ateityje – tiek darbo, investicijų įdėjus, sukurtas pagal europinius reikalavimus. Gal kuri dukra ir perims…

Pusamžio sulaukęs D. Vilkas sakė esąs patenkintas gyvenimu ir laimingas. „Šeima – mano laimės pagrindas“, – nusišypsojo Dainius.

Virginija LAPIENĖ