Skaitytojai pasiūlė temą

Lopas ant lopo, o gatvės vis tiek duobėtos


Bloga vietinių kelių ir miesto bei gyvenviečių gatvių būklė nuolat bado akis, erzina ir piktina tiek vairuotojus, tiek pėsčiuosius. Atrodo, lėšų kiekvienais metais skiriama vis daugiau, bet duobių nė kiek nemažėja. Pasidairius po kaimyninių rajonų centrus bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ten tvarkomasi geriau. Tad kaip rajono Savivaldybės administracija organizuoja vietinės reikšmės kelių priežiūrą, kiek gauna lėšų ir kaip jas įsisavina?


Daugiapakopės lėšų dalybos


<tex>Lėšas kelių plėtrai Vyriausybė atseikėja Kelių direkcijai, ši – specializuotoms įstaigoms bei savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tvarkyti, pastarosios – seniūnijoms. Šioms lėšos seikėjamos pagal kelių ilgį, gyventojų skaičių ir žemės ūkio naudmenis.


Klaipėdos rajono savivaldybei vietinės reikšmės keliams tvarkyti šiemet skirta 1,972 mln. Lt. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką po 100 tūkst. Lt stambiems darbams paskirta Dovilų seniūnijai I. Simonaitytės g. Ketvergių gyvenvietėje, Vėžaičių seniūnijai Vėžaičių miestelio Dobilo g. ir Priekulės seniūnijai keliui Kalviškiai–Lankupiai asfaltuoti. Likusieji išskirstyti vienuolikai rajono seniūnijų, dešimčiai kaimų seniūnijų paliekant 98,6 tūkst. Lt rezervą ir tiek pat – Gargždų miestui.


Pasak Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo V. Buivydo, neretai seniūnai prirašo kelis kartus daugiau darbų nei gauna lėšų. Pasak seniūnų, taip mėginama parodyti tikrąją padėtį tikintis įrodyti rajono valdininkams, kad skiriamų lėšų nepakanka.


Jonušams – asfaltas, ežaitiškiams – pažadai?


Praėjusių metų pabaigoje, tvirtinant rajono plėtros 2004-2007 metų plano naują redakciją, Tarybos nariai ilgai svarstė Ežaičių gyvenvietės gyventojų prašymą asfaltuoti kelio atkarpą iš Maciuičių į Ežaičius. Teisinantis lėšų stoka, šį kelią Tarybos patvirtintame strateginiame plane numatyta asfaltuoti 2007-2009 m. O kelio Dauparai-Jonušai asfalto dangą už 1,2 mln. Lt numatyta įrengti 2005-2006 m. Jau parengtas 80 tūkst. Lt kainavęs techninis kelio asfaltavimo projektas. Anot Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjo V. Buivydo, projektas Dauparų–Kvietinių seniūnijai kainavo tik 300 Lt, kitas reikalingas lėšas susidėjo Jonušų kaimo gyventojai.


V. Buivydas teigė, jog lėšos minimam keliui asfaltuoti gali būti skiriamos dalimis, ne per vienerius metus. „Pradėjus galima reikalauti lėšų objektui baigti“, – sakė V. Buivydas, neatskleisdamas, iš kur bus „nutrupinta“ lėšų tai pradžiai. Juk strateginį planą reikia vykdyti, o jame lėšų šaltinis nurodyta Savivaldybė.


Šiemet, gegužės mėnesį, Savivaldybės taryba seniūnijų kelių priežiūros programai vykdyti iš rajono biudžeto skyrė 200 tūkst. Lt, jie administracijos direktoriaus įsakymu paskirstyti seniūnijoms.


Tuo tarpu kelią Maciuičiai–Ežaičiai sumanyta išmainyti su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ į bet kurį kitą kelią. Vietinio ūkio ir plėtros skyrius visus vietinės reikšmės kelius inventorizavo, tačiau kol kas neįregistravo VĮ „Registrų centras“, tad Savivaldybė dar nėra jų savininkas, vadinasi, dar negali perduoti ir minėto kelio. Be to, pasak V. Buivydo, savo kelių dar neinventorizavo ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“. Nežinia, ar kada įvyks minėtas sandoris, tačiau ežaitiškiai vargu ar gali tikėtis, kad naujas šeimininkas skubės asfaltuoti kelią.


Skyriaus vedėjas informavo, kad Savivaldybė buvo pateikusi paraišką Kelių direkcijai papildomoms lėšoms kelių tvarkymui gauti, tačiau jų negavo, tad iš papildomų lėšų pažadėti darbai gali būti netesėti. V. Buivydas tikisi, kad lėšų dar gali atsirasti per antrąjį metų pusmetį.


Gargždams – daugiausia


Gargždams, kurių vietinių kelių ir gatvių ilgis, palyginti su kitomis seniūnijomis, trumpiausias – tik 51,699 km, lėšų gatvių priežiūrai skirta daugiausia – 295,8 tūkst. Lt ir dar paliktas 98,6 tūkst. Lt rezervas. Be to, Pušų gatvės rekonstrukcijai projektuoti skirta 50 tūkst. Lt. Treniotos, Vytauto gatvės ir skersgatvio bei Gargždės gatvei projektuoti – dar 140 tūkst. Lt. Palyginę su Priekulės seniūnija, kurios 157,744 km vietinės reikšmės kelių priežiūrai skirta tik 98,62 tūkst. Lt, turime teisę abejoti, ar Gargždų gatvės ne per daug duobėtos. V. Buivydas teigia, kad šiais metais daugelis miesto gatvių bus pradėtos kasinėti tiesiant magistralinius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, tad jas netikslinga asfaltuoti.


Pasirašyta sutartis su Susisiekimo ministerija ir Transporto investicijų direkcija dėl 4,9 mln. Lt investicijų iš ES fondų Klaipėdos gatvės Gargžduose rekonstrukcijai. Netrukus bus skelbiamas konkursas darbams atlikti. Savivaldybės indėlis šiam projektui – apie 800 tūkst. Lt. Vieni džiaugiasi būsima gražia gatve, kiti piktinasi, kad tvarkant centrą per mažai dėmesio skiriama pakraščiams. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas teigia, kad duobėms taisyti ES pinigų neskiria, o Klaipėdos gatvės rekonstrukcijai pavyko laimėti konkursą. Mero nuomone, gyvenimas gerėja, po kelerių metų neatpažįstamai pasikeis ne tik rajono centras, bet ir kitos gyvenvietės.


Įvyko keturi konkursai


Nors seniūnijos pavojaus varpais dėl duobėtų kelių pradėjo skambinti kovo pabaigoje, tik balandžio 28 d. pasirašyta sutartis ir darbų atlikimo grafikas su konkursą keliams žvyruoti ir greideriuoti laimėjusia AB „Gargždų statyba“ preliminariai už 500 tūkst. Lt. Tą pačią dieną su UAB „Šilutės automobilių keliai“ pasirašyta sutartis asfalto duobėms septyniose seniūnijose lopyti maždaug už 350 tūkst. Lt. Kai kurie seniūnai, pasak Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus tarnautojų, pageidauja, kad būtų rengiama ištisinė asfalto danga. Duobių taisymas, jų nuomone, neefektyvus. Birželio 7 d. su ta pačia bendrove pasirašyta sutartis ištisinei asfalto dangai 6 seniūnijų keliuose bei gatvėse įrengti apytikriai už 350 tūkst. Lt.


Su UAB „Jareda“ sudaryta sutartis avariniams darbams atlikti. Tam skirta 25 tūkst. Lt. Ekstremalių situacijų metu įmonė nedelsdama imasi likviduoti padarinius. Į kilusį klausimą, kodėl konkursai organizuojami tik tada, kai jau reikia pradėti darbus, Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus specialistai tik pečiais patraukė, atseit taip ir turi būti. Pasak rajono mero V. Dačkausko, konkursus reikėtų rengti sausio mėnesį, kaip tai daro kaimyninių rajonų kolegos. Be to, pasikeitus įstatymams atsirado galimybė pirkti paslaugas keleriems metams. „Nusamdyta ilgesniam laikui įmonė bus suinteresuota įsigyti reikalingą techniką, atsakingiau žiūrės į darbą, gerės jo kokybė“, – svarstė rajono vadovas.


Stiprins kontrolę


Savivaldybės administracijos veikla kelių plėtros srityje labiau koncentruojasi į pinigų dalybas, konkursų organizavimą. Už kelių remonto ir statybos kokybės kontrolę šiuo metu tiesiogiai atsakingas tik vienas šios srities specialistas, kuriam šis darbas – tik priedas prie kitų pareigų. Ar ne dėl kontrolės stokos taip greitai sutrūkinėja naujos asfalto dangos, ką jau kalbėti apie kasmet lopomas duobes, sunkiai išvažiuojamus žvyrkelius.


Kelių direkcija gegužės 29 d. Savivaldybės administracijai atsiųstame rašte nurodo suremontuotų kelių kokybei patikrinti sudaryti komisijas, į kurias įtraukti atestuotus kelių techninės priežiūros specialistus. Pasak V. Buivydo, tokia komisija dar nesudaryta. „Ją sudarysime kartu su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atstovais, pakviesime juos dalyvauti komisijos darbe“, – sakė V. Buivydas.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių