Šimtmečio obuolių šventėje – nuotaikingas sambrūzdis
Ką tik išvirtos obuolienės, gardžiausių pyragų su vaisiais, uogomis ar cinamonu, obuolių sūrio ar net naminio obuolių vyno – pačių įvairiausių gėrybių buvo galima priskanauti į valias šeštadienį vykusioje Šimtmečio obuolių šventėje, į kurią dalyviai žengė pro simbolinius vartus. Pasmaguriavę miestelėnai ir miesto svečiai aikštėje prie Gargždų kultūros centro šoko, dainavo – linksminosi, kas kaip išmanė. Juolab kad dangus tądien buvo toks giedras, kad į namų pusę net žiūrėt nesinorėjo. Beje, šventėje dvelkė ne tik obuoliais, bet ir artėjančiais rinkimais.
Finansavimo negavo
Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė „Bangai“ pasakojo, kad šventė vyksta jau devintus metus. „Šiemet, skirtingai nei anksčiau, atskira eilute finansavimo negavome. Buvo finansuotas tik etninis projektas, skirtas Rasų šventei. Nepaisant to, jaučiame, kad gargždiškiai laukia šio susiėjimo, jau iš anksto ir receptų žvalgosi. Miestelėnams smagu ateiti, pabendrauti, paklausyti muzikos, užsiprenumeruoti Klaipėdos rajono laikraštį „Banga“. Tad nutarėme tęsti Obuolių šventės tradiciją. Veikė net 14 kiemelių, į juos susibūrė bendruomenės, visuomeninės organizacijos, politinių partijų skyriai ir pan. Nors lėšų jie taip pat negavo, tačiau išsivertė savo pajėgomis. Vaišės buvo suneštinės, visiems užteko“, – džiaugiasi V. Skuodienė.
Pasak jos, vienintelis dalykas, ko nepavyko padaryti, pasikviesti profesionalaus, žinomesnio kolektyvo ar atlikėjo. „Kita vertus, žmonių gausa liudija, kad šventė nuo to nenukentėjo, puikiai pasirodė mūsų vietos kolektyvai: Gargždų kultūros centro šiuolaikinio dainavimo studija, Vėžaičių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“ ir Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Žvejytės“. Visus linksmino renginį vedusi Zosė – Judrėnų skyriaus teatro režisierė Vilija Norvilienė“, – vardijo naujoji Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė.
Sena sodyba būtų tinkamiausia
Anksčiau Obuolių šventė išsiskirdavo įvairiausiomis skulptūromis iš obuolių. Būta ir laivų, ir vežimų, ir animacinių personažų, tačiau šiemet būta tik pavienių improvizacijų obuolių tema. Judrėnų sūriai pasipuošė senelių porele, Medsėdžių bendruomenė – arkliukais, traukiančiais vežimą ir pan.
„Tikra tiesa, šiemet neprašėme pasigaminti skulptūrų – tai reikalauja daug pasiruošimo, kūrybinio įkvėpimo, darbo vakarais. Nebuvo geriausiųjų rinkimų. Tačiau kas turėjo noro, minčių, tas išradingai vis tiek pasipuošė. Prie savo kiemelių atsivežė stilizuotų detalių ir pan.“, – kalbėjo Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras. Jonuomone, ateity Obuolių šventei reikėtų ieškoti erdvios sodybos, kur žmonės po senomis obelimis galėtų susinešti stalus, ar tiesiog pasikloti pledus ir bendrauti, kartu maišyti obuolienės puodą, dalytis pyragais ir pan. Sodybos erdvė miestelėnus dar labiau atvertų bendrystei.
Šventėje apsilankiusi Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė teigė, kad dar pernai atkreipė kultūrininkų dėmesį, jog į šią šventę reikėtų pakviesti sodininkų bendrijas, tačiau kultūros darbuotojai šio pasiūlymo neišgirdo. „Mūsų savivaldybėje yra sodininkų bendrijų fondas. Sodininkų bendrijos kreipiasi tai dėl gatvelių, tai dėl nuotekų. Šis fondas tam ir yra skirtas. Tad jei prisidedame prie sodininkų bendrijų infrastruktūros, būtų gražu, kad jie prisidėtų ir prie mūsų Obuolių šventės bendrystės. Prisijungus sodininkų bendrijoms šventė garsintų Gargždus visoje Lietuvoje“, – įsitikinusi vicemerė.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
