Šimtadienio klūpsniai

Prieškovidinio laikotarpio mokyklose vasaris būdavo ypatingas abiturientams – paskutinė didžiausia ir smagiausia šventė – Šimtadienis – išjudindavo net labiausiai apkerpėjusius klasiokus. Didžiausios minios susirinkdavo „Vaivorykštės“ gimnazijos šimtadienio programos pažiūrėti Gargždų kultūros centre. Ne visi tilpdavo – kitiems tekdavo tik įspūdžių klausytis.

Šiomis dienomis – Lietuvoje kitokio pobūdžio šimtadienis. Tai simbolinė dar kojų neapšilusios šalies valdžios nekritikavimo riba, kai po Seimo rinkimų naujajai valdžiai per tris mėnesius leidžiama įsivažiuoti, nusistatyti veiklos prioritetus, apie juos viešinti visuomenei. Egzistuoja nerašytas žiniasklaidos susitarimas 100 dienų naujai išrinktos valdžios žingsnių aršiai nepulti. Tačiau ypatingomis sąlygomis, kai pasaulyje siautėja koronavirusas, Lietuvoje taip pat iškyla sunkūs pandemijos padiktuoti uždaviniai: karantino ribojimų suvaldymo, ekonomikos gaivinimo planai ir kt. Koronavirusui visiškai neįdomu, kokios valdžios valdo, jis nežiūri nei partijų priklausomybių, nei šalių sienų. Pjauna visus vienodai. Tačiau pandemija tampa tarsi veidrodėliu iš stebuklinės pasakos, kurioje klausiama, kas pasaulyje gražiausias? Šiuo atveju neįprasta koronaviruso situacija klausia, kokios šalies valdžia racionaliausiai susidoroja su koronaviruso iššūkiais? Feisbukas mirgėte mirga nuo įvairiausių patirčių: vieni komentatoriai pasakoja, kad Švedijoje leidžia valdžia verslams dirbti ir užsidirbti, kiti, kad Estijoje ribojimų žymiai mažiau, treti komentatoriai giriasi, kad ilsėdamiesi Tenerifėje jokių laisvės suvaržymų nejaučia: kavinės, barai veikia, sporto klubai kviečia. Prieštaringiausios informacijos nors vežimu vežk – esmė tik ta, kad feisbuko pašnekesiai nėra pagrįstas informacijos šaltinis. Veikiau – sukeliantis nereikalingas emocijas, supriešinantis įvairių patirčių žmones. Tačiau mūsų naujoji šalies valdžia per pirmuosius mėnesius siekdama suvaldyti koronaviruso situaciją irgi tarsi alyvos į ugnį įpylė. Vyriausybės nariai klupo šnekėdami nekoordinuotai, neapgalvotai, priimdami ne ką juokingesnius, pasipiktinimą keliančius sprendimus kaip ir buvusieji. Štai rudenį nueinantieji nuo valdžios pjedestalo buvo sugalvoję mažinti automobilių stovėjimo vietas prie prekybos centrų. Kelios dienos sumaišties, žmonių pykčio proveržių ir nulinis tokio sprendimo rezultatas. Tuomet naujoji valdžios karta kopdama į savo kadencijos viršukalnę pilna burna kalbėjo, jog griežti karantino suvaržymai net pažeidžia žmogaus teises. Kai jau jie valdysią, tai jau kardinaliai koronaviruso situacijos valdymo planą pakeisią! Tačiau viena yra taukšti, kai esi opozicijoje, o visai kita yra valdančiojoje pozicijoje racionaliai dirbti esant ekstremalioms sąlygoms. Iš žiniasklaidos pranešimų ir socialinių tinklų fragmentų sunku įvertinti, kiek pastangų dabartinė Vyriausybė įdėjo mažindama koronaviruso grėsmę šaliai, tačiau kad nesugebėjo savo veiksmų ir kalbų suderinti net su savo suburta ekspertų komanda – tai akivaizdu visas tas šimtą valdymo dienų.

„Neturėtų būti komunikavimo iš skirtingų šaltinių, kas žmonėms pasiutimą varo. Čia kaip vaikams gimtadienį atšaukti. Pažadėjai, susikvietei draugus, nupirkai tortą, viskas paruošta ir staiga nebėra gimtadienio. Kai tokia įtampa, reikia suprasti, kad žmones išprovokuoja bet koks mažiausias nesusišnekėjimas. Komunikavimas yra šios Vyriausybės problema“, – LRT televizijos laidoje taikliai apibendrino A. Veryga, kuris dabar opozicijoje ir gali į visus procesus pažvelgti iš šalies. Tuo labiau, kad jis pats būdamas ministru perbrido kritikos vandenynus.

Dauguma žmonių gi suvokia, kad prieš pandemijos grėsmę nepašokinėsi, kad labai saliamoniškų sprendimų, tinkančių visiems vienodai gerai, vargiai surasi. Betgi labiausiai ir erzino tai, kad tarpusavyje buvo pjudomi didžiojo ir smulkiojo verslo atstovai – vieniems galima, kitiems atidaryti parduotuvėlės negalima, visuomenę supriešino ir judėjimo apribojimai: turi prisipirkęs įvairiose vietovėse nekilnojamojo turto – važinėk skersai išilgai Lietuvos, neturi – sėdėk namie su daina: mažas esi ir suprasti nieko negali… Savaitgalį – ir pavasario pradžia, ir net švenčiama Tarptautinė optimistų diena. Štai optimizmo įlieja ir pagaliau atlaisvintas judėjimas tarp rajono ir Klaipėdos. Gargždiškiai ir klaipėdiškiai lauke vieni kitiems galėsime nusišypsoti net be kaukių. Smagu, kad kasdien ir šviesos daugiau.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė


Taip pat skaitykite:

Naujoji  valdančioji dauguma keis ir vadovybę.
7 – Jaunimo erdvė – iššūkis išjungti socialinius tinklus
Privalomas augintinių ženklinimas – gyvūnų saugumui ir žmonių atsakomybei
Visą savaitgalį – galimybė pasiskiepyti prioritetinėms grupėms
Buvę gyvenviečių paštai – rajono reikmėms
Tradicinių amatų puoselėtojams – parama
Gyvojoje skiepijimosi eilėje Gargžduose –  ir apsisprendę, ir abejojantys
Turgaus prekiautojus slegia nežinomybė dėl ateities
Gargždiškė iš Švedijos atidarė natūralių produktų parduotuvę
Klaipėdietės verslininkės: dėvėta mada – ne gėda
Vėtyto ir mėtyto Kantvainų vėjo malūno istorija
Gargždų krašto muziejus įvardija karantino praradimus
Jaunieji gribžiniškiai kelyje bus saugesni
Laukia ypatingi metai Gargždų atvirame jaunimo centre
Klaipėdos rajonas tampa unikalios idėjos dalimi
Skelbiamas konkursas Gargždų autobusų stoties statyboms
UAB „Mida LT“ – nominacijos „Wonder of 2020“ nugalėtoja
Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
Masažas – procedūra, turinti daugiau naudos nei dažnas pagalvoja

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vieniems – vienaip, kitiems – kitaip

Ketvirtadienį gargždiškis, dirbantis Klaipėdoje, iš…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook