Seniūnijose

Seniūnaičių rinkimai – (ne) be interesų kovos


Praėjusį rudenį Klaipėdos rajone prasidėję seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai daugumoje vietovių jau baigėsi. Iš 75 seniūnaitijų gyventojų atstovai kol kas neišrinkti keturiolikoje. Visgi vietiniais pionieriais vadinamų seniūnaičių rinkimai nepraėjo be nesklandumų – vienur kandidatų iš vis neatsirado, kitur kova dėl posto peraugo į dokumentų klastojimą. Seniūnai viliasi, jog antrosios kadencijos seniūnaičiai ir šį kartą pateisins jų lūkesčius – taps papildomomis ausimis ir akimis sprendžiant vietovių problemas.


Išrinko 61 seniūnaitį


Vykdant Vietos savivaldos įstatymą Klaipėdos rajone antrą kartą buvo organizuojami seniūnaičių rinkimai. Pirmieji įvyko prieš pustrečių metų, o išrinkti atstovai ėjo dvejų metų kadenciją. Praėjusį rudenį prasidėję naujos kadencijos seniūnaičių rinkimai kai kur dar nėra įvykę, savo atstovus turi 61 iš 75 rajono seniūnaitijų. Vietos savivaldos įstatymas numato, jog gyventojų atstovai į šias pareigybes gali būti renkami susirinkime (jei vietovėje gyvena iki 500 gyventojų) arba apklausos būdu, jei gyventojų daugiau nei 500.


Seniūnijų veiklą kuruojanti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė informavo, kad kandidatų seniūnaičio pareigoms užimti iš viso neatsirado tik Agluonėnų seniūnijos seniūnaitijose. „Viliamasi, kad pakartotiniuose rinkimuose kandidatų atsiras. Kita vertus, galbūt seniūnijos seniūnė sėkmingai sprendžia vietos problemas, situacija stabili ir seniūnaičių poreikio nėra“, – svarstė L. Liutikienė.


Klastojo parašus


Priešinga situacija ištiko Sendvario seniūniją. Iš devynių seniūnaitijų nesėkmingai atstovas rinktas tik Ginduliuose. Tačiau šioje seniūnaitijoje įvyko precedento rajone neturintis atvejis – buvo apskųsti rinkimų rezultatai. Rinkimų apklausos lapuose pastebėta pažeidimų, ir komisijos protokoliniu sprendimu buvo anuliuoti rezultatai. „Iš dalies sveikintina, kad žmonės neabejingi, kas spręs jų problemas, domisi rinkimų procedūromis. Kita vertus, ne paslaptis, kad tokiuose rinkimuose slypi ir interesai – siekiama, kad būtų sutvarkytas mano keliukas, o ne kito ir pan. Tačiau nereikia pamiršti, kad dažniausiai seniūnaičiai išsako tik patariamojo pobūdžio prašymus ir savarankiškai sprendimų nepriima“, – teigė L. Liutikienė. Anot pašnekovės, Sendvaris yra nestandartinė seniūnija, dėl plėtros ir iš uostamiesčio atsikeliančių naujakurių čia susiduriama turbūt su didžiausia dalimi infrastruktūros gerinimo problemų.


Rinks pakartotinai


Problemų nekilo organizuojant rinkimus Priekulėje – išrinkti visi 13 seniūnaičių, taip pat visi 6 Dauparų-Kvietinių seniūnijoje, 5 Endriejave, 2 – Judrėnuose. Septyniose Gargždų seniūnaitijose tik vienoje neatsirado kandidatų. Vieno iš šešių dar trūksta Doviluose, tačiau šioje seniūnijoje prašoma įsteigti dar vieną seniūnaitiją, kuri jau turi neoficialią savo atstovę. Ne visi kandidatai išrinkti Kretingalėje, Veiviržėnuose, Vėžaičiuose. Pakartotiniai rinkimai čia bus suorganizuoti iki pavasario.


Anot L. Liutikienės, reali tikimybė, jog seniūnaičių kandidatūrų pritrūko ir dėl to, jog pastarieji dirba tik visuomeniniais pagrindais. Ne kartą šalies mastu reikšta kritika, jog Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas seniūnaičių veiklos finansinis ir materialinis aprūpinimas ir tai esą nemotyvuoja asmenų siekti šių pareigų. „Jei nori tinkamai atstovauti gyvenamosios vietos bendruomenei, kainuoja ryšio, transporto paslaugos ir ne visi gali sau tai leisti. Nors priėmus įstatymą daug kalbėta apie galimybę finansuoti šią veiklą, žinant Savivaldybės biudžeto pulsą šios diskusijos yra pritilusios“, – teigė pašnekovė.


Pareiga – ne tik kontroliuoti


Anksčiausiai – pernai lapkritį – seniūnaičiai išrinkti Dauparų-Kvietinių seniūnijoje. Seniūnė Aušra Norvilienė pripažino, jog rinkėjų aktyvumo stigo – juos teko nuolat raginti, pasitarnavo ir skelbimai apie rinkimus spaudoje. Didžiausias gyventojų aktyvumas buvo Kvietiniuose – seniūnaitis Raimundas Daubaris išrinktas vienbalsiai.


Seniūnaičiai Dauparų-Kvietinių seniūnijoje jau rinkosi į dvi sueigas, aptartos veiklos perspektyvos.


„Teko girdėti prieštaringų nuomonių apie seniūnaitį – kontrolieriaus atmainą, į įstatymo rūbus ,,įvilktą“ visuomenininką, kurį lydi papildomi įsipareigojimai, popierizmas. Tačiau įstatymą privalu vykdyti, seniūnaičiai išrinkti jau antrą kartą, todėl belieka susitelkti ir kartu dirbti nesipainiojant į politines nuomones. Į seniūnaičius žiūriu kaip į tiesioginės demokratijos raiškos formą. Jeigu seniūnaitis aktyvus, jis gali tapti svarbiu vietos problemų sprendimų organizatoriumi, o ne tik informacijos perdavinėtoju. Beje, manau, kad būtų patogu, jog seniūnaičiais taptų bendruomenių pirmininkai ar aktyvūs nariai, nes daug kur bendradarbiavimas dubliuojasi – dažnai ir bendruomenės, ir seniūnaičiai atstovauja tai pačiai teritorijai ir žmonių grupei“, – pastebėjo A. Norvilienė.


Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė sakė, kad nesėkmingai baigęsi pirmieji rinkimai Ginduliuose galiausiai įvyko. Antrąjį kartą šiuose rinkimuose kandidatuoti panoro tik vienas kandidatas. Susirinkimo būdu išrinkta Olga Golovina.


Šioje seniūnijoje kai kur seniūnaičio posto siekė ir po tris kandidatus. „Tik Radailių seniūnaitis Aivaras Vasylius bei Kalnuvėnų seniūnaitė Vidutė Vilimavičienė perrinkti antrai kadencijai. Kitose seniūnaitijose dirbs nauji atstovai. Per pirmąją seniūnaičių sueigą visi jie buvo supažindinti su įstatymais, aptarti seniūnijai svarbūs klausimai“, – sakė seniūnė. Ji vylėsi, jog naujieji atstovai dirbs taip pat darniai, kaip ir pirmosios kadencijos seniūnaičiai.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių