Savivaldybėje

Tarybą skandino karjeras, murkdė prieplauka, skaldė pinigai


Ketvirtadienio rytą į Tarybos posėdį skubančius politikus pasitikę Kisinių kaimo gyventojai teigė nesitaikstysią su UAB „Hidrostatyba“ ketinimais kasti karjerą vidury kaimo ir už savo gerovę kovosią iki galo. Posėdyje atmosfera kaito ne tik dėl kisiniškių pasipriešinimo, bet ir dėl senų užmojų statyti žvejų prieplauką Karklėje. Mat abejonių, kad po gražia iniciatyva slypi kažkieno noras praturtėti, išliko. Visąlaik tvyrojusi valdančiųjų daugumos ir opozicijos priešprieša dar labiau įsiplieskė, pradėjus tikslinti biudžetą. Po ilgų diskusijų, replikų paaiškėjo, kad gargždiškiams, ilgai laukusiems Tūkstantmečio aikštės pabaigos, dar teks palaukti. Iš viso politikai apsvarstė 94 klausimus.


Dėl žmonių ar dėl „paukščiuko“?


Posėdžio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas praėjusių jubiliejų proga įteikė gėlių puokštes Raimondui Simonavičiui ir Viktorui Kurai. Šventinę nuotaiką greit išsklaidė žodžio paprašęs partijos Tvarka ir teisingumas narys Sigitas Karbauskas. Jis išreiškė dalies Tarybos narių ir Klaipėdos rajono gyventojų nerimą dėl komunalinių atliekų surinkimo rajone: „Yra daug neatsakytų klausimų, į kuriuos turi būti pateikti atsakymai.“ Anot jo, iki šiol neaišku, ar bus spėta įvesti rinkliavą iki liepos 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės meras susirinkusiuosius patikino, kad į visus klausimus artimiausiu metu Administracija atsakys. Tačiau Tarybos opozicija nerimo, rajono Savivaldybės vadovams S. Karbauskas perskaitė dar vieną opozicijos frakcijos vardu parašytą pareiškimą, išreiškė nepasitenkinimą dėl Savivaldybės vadovų susitikimų su gyventojais, kurie vyko darbo metu. „Kam tos ataskaitos? Dėl žmonių ar dėl „paukščiuko“? Ar taip sunku 11 vakarų skirti gyventojams?“ – retoriškai klausė S. Karbauskas. V. Dačkauskas atsakė: „Kai būsi meru, galėsi pasirinkti laiką. Gargžduose susitikimas vyko 18.30 val., atėjo 7 žmonės. Per 8 metus, kai dirbu rajono Savivaldybės meru, tai didžiausias skaičius. Anksčiau, nors Gargžduose visada kviesdavome gyventojus po darbo valandų, ateidavo 2–3 asmenys arba nė vienas. Tad laikas neturi jokios reikšmės. Kita vertus, ataskaita buvo platinta per žiniasklaidą, yra internete, tad, kas nori, tikrai gali susipažinti.“


Kisiniškiai kovos iki galo


Didžiulio susirinkusiųjų susidomėjimo sulaukė sprendimo projektas dėl Jurgio Petriko žemės sklypo ir UAB „Hidrostatyba“ žemės sklypo, esančių Kisinių kaime, Dovilų seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir žemės paskirties pakeitimo. Prieš posėdį piketavusi Kisinių kaimo bendruomenė buvo įsitikinusi, jei Taryba patvirtins šį sprendimo projektą, jų gyvenimas virs pragaru. „Projekto rengėjai yra gavę iš Aplinkos ministerijos ataskaitą, kad poveikio aplinkai vertinimo nereikia, bet tik 10 ha, o jie nori pasikeisti paskirtį 16,1 ha. Žinoma, jie sako, kad karjerą kas tik 10 ha, tačiau kas gali garantuoti? Dulkės, triukšmas sveikatai labai kenkia. Kietosios dalelės daro didžiulę žalą. Dėl pakankamai mažo kiekio naudingų iškasenų tikrai neverta aukoti mūsų sveikatos“, – „Bangai“ kalbėjo Kisinių kaimo bendruomenės pirmininkė Saulė Surplytė. To paties kaimo gyventojas Vladislavas Jašinas pasakojo anksčiau gyvenęs Ketvergiuose, bet, kai ten iškasė karjerą, persikėlęs su šeima į Kisinius, o čia vėl tas pats scenarijus. „Pats gražiausias Klaipėdos kraštas greitai virs ištisu karjeru. Vien dulkės, duobės“, – piktinosi pašnekovas. „Iki šiol gražiai gyvenom. Daug žmonių nusipirko sklypus, ketino statyti namus, o dabar svarsto, ar verta, jei kaimo vidury bus karjeras“, – sakė kisiniškė Aksevera Adomkevičienė. Prieš posėdį moteris sakė tikinti, kad Taryba padės gyventojams.


Piketuotojai citavo Konstituciją ir akcentavo, kad kiekvienas iš mūsų turi teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.


„Hidrostatybos“ užmojai nuslopinti


Į posėdžių salę gausiai susirinkę Kisinių kaimo gyventojai atidžiai klausė, kaip minėtą sprendimo projektą pristatė Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius. Jis informavo, jog planavimo tikslai – žemės naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos, pobūdis – naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų). Anot jo, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada teigiama, siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka. Posėdyje dalyvavusi UAB „Hidrostatyba“ direktorė projektavimo darbams Jolanta Kitra tvirtino, kad planas parengtas, atsižvelgiant į visus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir reglamentus, formuojant sprendinius. Atitinkamos institucijos jį rekomenduoja tvirtinti. „Planas yra skirtas dviem sklypams, abiem keičiama paskirtis, poveikio visuomenei vertinimas yra, atranka atlikta ir išvada, kad vertinimo nereikia“, – sakė J. Kitra. Tarybos narys Algirdas Liaudanskis pastebėjo sprendimo projekte neatitikimų ir teigė, jog gyventojų noras, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas visam 16,1 ha plotui, yra visiškai pagrįstas. Jam pritarė politikas Laimonas Strauka: „Reikia atsakyti į gyventojų iškeltus klausimus. Ar bus daroma žala?“ Tarybos narys Jonas Dromantas išsakė ir kitokią nuomonę: „Kasimas trunka 2–3 metus, atsiranda 10 ha ežeras, jis bus rekultivuotas, tad pakils ir žemių kaina, bus poilsio zona. Mes matom tik, kad kažkas daro verslą, tačiau ne čia esmė, kur kas svarbesnis šiuo atveju statybos sektorius. Negalime visko uždrausti: neleidžiam statyti vėjo jėgainių, neleidžiam vystyti pramonės, neleidžiam žvyro kast… tai įsikąskim pirštus ir sėdėkim, nedirbkim. Siūlau pritarti projektui.“ UAB „Hidrostatyba“ Ekonomikos ir ūkio administravimo direktorius Algirdas Žukauskas visiems priminė, kad bendrovė yra viena iš seniausių įmonių rajone, kuri sumoka bene daugiausia mokesčių ir įdarbina labai daug žmonių, tad derėtų į tai atsižvelgti. Po ilgų diskusijų sprendimo projektui pritarė 10, už atidėjimą ir klaidų ištaisymą balsavo 2. Šiuo atveju nė vienas pasiūlymas nesurinko daugumos balsų, tad sprendimo projektas liko nepatvirtintas. Kisinių kaimo gyventojai jautėsi iškovoję pergalę ir dėkodami politikams džiaugsmingai išėjo iš salės. Tarybos narys, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius nuo balsavimo buvo nusišalinęs ir Tarybos verdikto laukė už durų.


Prieplauka – gudručiams ar žvejams?


Kitas diskusijų audras sukėlęs klausimas – dėl žvejų prieplaukos Karklėje. Taryba turėjo apsispręsti, ar kartu su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija pasirašys jungtinės veiklos sutartį. Kad prieplaukos reikia, sutiko visi politikai, tačiau liko daug neatsakytų klausimų. Egidijus Skarbalius klausė: „Jei prisidėsime prie projekto, kokiu būdu bus užtikrintas viešasis interesas? Ar netapsime įkaitais?“ Pasisakęs Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius patikino, kad prieplaukos reikia, tačiau užsiminė, jog nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA) yra privačių įmonių atstovas, tad rizikos yra. Jau kelerius metus vardan prieplaukos pastatymo dirbantis LŽPGA pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad jei sprendimas nebus priimtas, didžiuliai Europos Sąjungos pinigai gali dingti. „Žuvininkystės sektorius iš ES gavo 250 mln. Lt, per 12 mln. eurų buvo skirta prieplaukų statybai ir kitam viešajam sektoriui. Tačiau nė vienos prieplaukos nėra pastatyta“, – sakė A. Bargaila. „Bangos“ korespondentei jis pasakojo, jog pirmajame etape būtų pastatyti 2 molai ir krantinė. „Jie automatiškai atitektų valstybei, o kiti pastatyti objektai – asociacijai ir Savivaldybės administracijai. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kokia bus pasirašyta jungtinės veiklos sutartis“, – tvirtino asociacijos pirmininkas. Tačiau, anot pašnekovo, kažkas sąmoningai vilkina laiką ir nenori, kad investicijos ateitų būtent čia. Dalyvavęs Karklės senbuvių bendruomenės narys Romualdas Jokubauskis išsakė bendruomenės poziciją: „Reiškiame paramą žvejams, nes dabar kyla daug gamtosaugos problemų. Todėl prieplauka išties reikalinga.“


Tačiau posėdyje žodžio paprašęs visuomenininkas Vaidas Lekstutis teigė įžvelgiąs grėsmių: „Kai kurie gudručiai nori pasisavinti mūsų bendrą turtą.“ Šiuo atveju paraišką dėl paramos teiktų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, o anot V. Lekstučio, projekto metu sukurtas materialus turtas vėliau taptų pareiškėjo nuosavybe. Tai numatyta preliminarioje jungtinės veiklos (tarp LŽPGA ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos) sutartyje. Rajono Savivaldybės meras pasiūlė atidėti sprendimo priėmimą ir įpareigoti Administracijos direktorių sudaryti darbo grupę iš rajono Savivaldybės tarybos narių, Administracijos darbuotojų, LŽPGA atstovų ir kitų, kurie kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją ir išsiaiškintų visas detales. Vėliau išvados būtų pateiktos Tarybai, ir politikai galėtų apsispręsti. „Tada nebeliks nė kapeikos“, – replikavo A. Bargaila. Tačiau meras pažadėjo sukviesti neeilinį Tarybos posėdį, jei tik bus poreikis. V. Dačkausko pasiūlymui pritarė 23 politikai.


Tikslinti biudžeto nepanoro


Politikų priešprieša išryškėjo, pradėjus svarstyti biudžeto tikslinimo sprendimo projektą. Politikui L. Straukai ypač užkliuvo eilutė, kurioje numatyta skirti 148 tūkst. Lt Lietuvos tūkstantmečio aikštei baigti. „Dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, jokios informacijos nesame gavę, per pusę metų rajono Savivaldybės administracija Kontrolės komitetui nesugebėjo paaiškinti, iš ko ši suma susidaro, koks procentas darbų jau baigtas, už kiek atsiskaityta rangovui“, – kalbėjo L. Strauka. Jo nuomone, Tūkstantmečio aikštė nėra pirmo būtinumo objektas, tad ragino visus atsigręžti į Gargždų kultūros centrą, miesto veidą, kuris rekonstrukcijos laukia jau labai seniai. Valdančioji dauguma aiškino, jog 148 tūkst. Lt nėra skiriami papildomai, ši suma jau seniai buvo numatyta. Tačiau opozicijos atstovų jie neįtikino. „Jei ir toliau veiksit buldozerio principu, nepavyks, teks įsiklausyti į visų nuomonę“, – tvirtino S. Karbauskas. Kitokią nuomonę išsakė J. Dromantas: „Nebūkim viską pradėję ir nieko nebaigę.“ Jam pritarė meras, kuris visiems priminė, jog Gargždų kultūros centro projektas yra parengtas, jo vertė 10 mln. Lt, kol kas tokių pinigų nėra. „Tad dabar užbaikime pradėtus objektus ir nevilkinkime jų metų metais“, – sakė jis. Deja, valdančiosios daugumos norams nebuvo lemta išsipildyti. Sprendimo projektui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 metų biudžeto patikslinimo nepritarta. Tad Lietuvos tūkstantmečio aikštės įkurtuvių dar teks lukterėti. Nepritarus minėtam sprendimui, lėšos bent jau kol kas nebus skiriamos ir „Minijos“ vidurinės sporto aikštynui atnaujinti (425 tūkst. Lt), Dovilų etninės kultūros centro stogo ir mansardos rekonstrukcijos techniniam projektui parengti (45 tūkst. Lt), subsidijai UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ (55 tūkst. Lt) ir kt. Visi pakeitimai liko nepatvirtinti. To, anot Tarybos nario E. Skarbaliaus, galbūt nebūtų atsitikę, jei V. Dačkauskas būtų sutikęs organizuoti balsavimą už kiekvieną eilutę atskirai.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių