Savivaldybėje

Laikas gaištamas – problemų veržimas nejuda

Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas antradienį rinkosi į posėdį. Komisijos nariai grįžo prie praėjusio posėdžio klausimų apie atsiradusį broką Drevernos prieplaukoje, nebaigiamą Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos renovaciją, trūkumus Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salėje bei nuo 1 iki

1,5 milijono išaugusią Tūkstantmečio aikštės projekto vertę. Politikus domino, kas per mėnesį padaryta. Į darbotvarkę taip pat įtraukti klausimai dėl 50 000 Lt skyrimo Gargždų ligoninei, ar reikėjo suteikti žemės mokesčio lengvatą moksleivių poilsiavietei „Žilvitis“, kaip pinigus naudoja VšĮ „Gargždų futbolas“.

Prieplaukai ieškos ekspertų

Pamatęs tarpduryje vėluojantį komisijos pirmininką Laimoną Strauką vicemeras Kęstutis Cirtautas pasitiko kolegą fraze: „Vežimas vietoje, trūksta arklio.“ Zigmantas Dangirdas Lingys pasiprašė išeiti posėdžiui nė neprasidėjus, o įsilingavus pirmam klausimui taip ir padarė, esą kvorumas yra ir be jo.

Algirdo Liaudanskio nuomone, komiteto nariai negavo atsakymų į užduotus klausimus. „Mes norėjome žinoti, dėl kokių priežasčių atsirado defektai Drevernos prieplaukoje, kas kaltas ir kas turi prisiimti atsakomybę?“ – klausė politikas.

Komitetas diskutavo, ar reikalinga ekspertizė ir kiek tai kainuotų, ar UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prisiims visus įsipareigojimus? Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas sakė esąs įsitikinęs, kad defektai bus pašalinti iki birželio 1 d., kaip numato sudarytos komisijos surašytas defektų šalinimo aktas. K. Cirtauto nuomone, jeigu bendrovė neneigia defektų, turėtų ištaisyti, kitu atveju yra teisiniai svertai, juolab kad nesibaigęs garantinis laikotarpis. Alfredas Šiaulys domėjosi, ar tai ne projektuotojų kaltė. „Baigsis garantija, plyteles kaišiosime patys“, – replikavo Gerardas Liorenšaitis. A. Liaudanskio nuomone, be nepriklausomos ekspertizės išeities nėra.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Balčikonienė susirinkusiuosius informavo, jog buvo atlikta galimybių studija, altitudė nustatyta pagal Juodkrantę, o ekspertizė kainuosianti apie 200 000 Lt. „Kas mokės už ekspertizę?“ – teiravosi Jonas Dromantas.

Galiausiai nutarta siūlyti Administracijai pradėti ieškoti ekspertų, išsiaiškinti, kiek tai galėtų kainuoti.

Pašalas neišėjo – defektai liko

Klausimo dėl Priekulės Ievos Simonaitytės mokyklos pastatų rekonstravimo svarstymą siūlyta atidėti iki kito posėdžio, mat gavę atsakymą iš Lietuvos verslo paramos agentūros žinos, ar atlikti darbai bus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Sienoms šiltinti reikalingos smeigės, kurios nebuvo įtrauktos į sertifikuotą sistemą. Smeigėms atlikti bandymai, juos atitinka reikalavimus. Gavę atsakymą žinos, ar mokyklos sienos bus tvarkomos toliau, ar teks viską nuimti.

Neišspręstos problemos ir Judrėnuose, stogo defektų AB „Sidona“ neištaisė, nes buvę sniego. Darbams atlikti reikalingas bokštelis dabar subjaurotų teritoriją, tad reikią laukti, kol pradžius. J. Dromantas pritarė, jog reikia palaukti, kol išeis pašalas.

Komiteto pirmininkas L. Strauka piktinosi, jog konkursus laimi firmos, siūlančios mažiausią kainą už prasčiausią kokybę. Jis domėjosi, ar yra galimybė užkirsti kelią tokiems rangovams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. „Gaištame laiką, bet vežimas nejuda iš vietos“, – išvadą padarė pirmininkas.

Aikštės suoliukų dalybos

A. Liaudanskis piktinosi, jog Tūkstantmečio aikštės projektui skirtas 1 milijonas litų išaugo į 1,5 milijono: „Projektinė užduotis buvo 1 milijonas.“

V. Letukas paaiškino, jog projektas yra, o pinigų aikštei skirta nėra, tad viskas stovi. Kviesti projektuotojų „Neoformos“ atstovai neatvyko, esą turi svarbesnių reikalų. Nuskambėjo siūlymai paduoti „Neoformą“ į teismą.

J. Dromantas pasiūlė 10 suoliukų perkelti į bažnyčios šventorių. A. Šiaulys 5 pasiūlė palikti Gargždams, 5 nuvežti Priekulei. „Dar objektas nepriduotas, o be suoliukų nepriduos“, – stebėjosi Administracijos direktorius Č. Banevičius. Ir šį klausimą atidėjo, o dėl suoliukų likimo spręs vėliau.

Užkliuvo ligoninė, futbolas, poilsiavietė

Savivaldybės kontrolierė Dalia Gečienė supažindino su Gargždų ligoninės veiklos audito išvadomis. Ji informavo, jog kontrolės ir audito tarnyba gali audituoti tik programas, bet negali atlikti finansinio audito.

Komiteto nariai kalbėjo, jog esą yra suklaidinti, nes ligoninė, 1 mln. Lt padėjusi terminuotam indėliui už palūkanas, prašo pinigų dienos chirurgų etatams išlaikyti. „Reikia džiaugtis, kad vyriausioji gydytoja ūkiškai sukasi“, – kalbėjo J. Dromantas. „Neišgauname teisybės, reikia siūlyti 50 000 Lt dienos chirurgų etatams neskirti“, – nuomonę išsakė A. Liaudanskis. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė patikino, jog sąskaitoje laikomus pinigus ligoninė gali naudoti atlyginimams, medikamentams įsigyti ir pan. Ar bus atliekamas auditas, spręs Tarybos nariai metų pabaigoje.

Itin įsiaudrino A. Liaudanskis prakalbus apie moksleivių poilsiavietę „Žilvitis“, esą turįs informacijos, jog du pastatai yra privatizuoti. Poilsiavietei 50 proc. Taryba sumažino žemės mokestį neturėdama visos informacijos, kam išnuomota žemė, kas slypi už „Gintarinės mūzos“.

VšĮ „Gargždų futbolas“ užkliuvo K. Cirtautui: „Neturime objektyvios informacijos už 5 metus, nė karto neauditavome. Nesuprantama, kaip auditas gali būti nemokamas, kaip parama? Auditas turi būti nepriklausomas.“ Komitetas pageidavo patikrinimo, kaip panaudotos 2011 metais jaunųjų futbolininkų ugdymui skirtos Savivaldybės lėšos.

Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės komentaras:

– Įgyvendinant sveikatos priežiūros paslaugų ir įstaigų restruktūrizavimo programos III etapo programą, nuo 2010 metų balandžio 1 dienos Gargždų ligoninėje nebefinansuojamos reanimacijos II ir stacionarinės chirurgijos paslaugos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nuo 2010-04-01 priėmimo-skubios pagalbos chirurginių paslaugų po įstaigos darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis po 50 tūkst. litų ketvirčiui pagal SAM įsakymą buvo skiriama gydytojų chirurgų darbui apmokėti. Šių metų vasario mėnesį sužinojome (sveikatos apsaugos viceministrės N. Ribokienės raštas), kad šios paslaugos nebebus finansuojamos. Rajono gyventojų patogumui (kad nebūtų nutolinama paslauga ir nepailgėtų paslaugos gavimo laikas – važiuojant kiekvienu atveju į Klaipėdos miesto gydymo įstaigas) nutarėme teikti chirurgijos paslaugas ne darbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis ir šiais metais be finansavimo iš PSDF. Per metus tokių paslaugų suteikiama apie 1500 atvejų. Kreipėmės į savivaldybės tarybą, kuri dalinai prašymui pritarė ir numatė gydytojų chirurgų darbui apmokėti skirti 50 tūkst. Lt (poreikis metams vien chirurgų darbo užmokesčiui – apie 200 tūkst. litų.

Nors nuo 2010-04-01 dienos nebefinansuojamas gydytojų anesteziologų reanimatologų darbas visą parą, rajono gyventojų patogumui šias paslaugas teikėme visus 2011-us metus, apmokant iš įstaigos sutaupytų lėšų. Gydytojus anesteziologus reanimatologus išlaikome ir numatome išlaikyti ir 2012-ais metais, negaudami tam lėšų. Poreikis – 275 tūkst. litų per metus.

Bendras 2012 metų Gargždų ligoninės paslaugų finansavimas iš PSDF, palyginti su 2011-aisiais metais, mažėja 13,6% (pagal sutarčių su TLK projektą).

Gargždų ligoninės sąskaitoje turimi pinigai yra taupomi (daugiausia gaunami už suteiktas mokamas paslaugas), svarbiausiai medicininei įrangai įsigyti, būtiniausiems remonto darbams apmokėti (pagal visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą remonto darbai ligoninės kai kurių skyrių, skalbyklos, virtuvės patalpų ir kita). Remonto darbams apmokėti prireiks apie 843 tūkst. litų.

Būtiniausiai medicinos įrangai, baldams ir kitoms svarbiausioms priemonėms įsigyti numatoma išleisti 260 tūkst. litų. Iš viso įrangai įsigyti ir remonto darbams numatoma 2012-ais metais išleisti 1104 tūkst. litų. Sutaupyti ir sąskaitoje esantys pinigai turi tikslinę paskirtį, todėl, jeigu Savivaldybė prisidės 50 tūkst. litų chirurgų darbui apmokėti, būtų Tarybos narių garbės reikalas.

Moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“ direktoriaus Broniaus Kalvaičio komentaras:

– Viešosios moksleivių poilsiavietės „Žilvitis“ (toliau – VMP „Žilvitis“) steigėja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų respublikinė taryba (toliau LŽŪDPSRT), kuriai valstybė išnuomojo 7,6 ha žemės ploto 99-eriems metams vaikų poilsio organizavimui. VMP „Žilvičio“ bazė ir poilsio organizavimas yra išlaikomas iš VMP „Žilvičio“ realizuotų kelialapių pagal LŽŪDPSRT patvirtintas kainas. Remiantis VMP „Žilvičio“ patvirtintais veiklos įstatais ne vasaros sezono metu leidžiama nuomoti patalpas ir teritoriją kai kuriems masiniams renginiams. VMP „Žilvitis“ Klaipėdos rajono vaikams ir organizuojamiems renginiams sudaro lengvatines sąlygas. 2011 m. vasarą Kretingalės seniūnija organizavo respublikinį seniūnijų sąskrydį. Mes buvome šio sąskrydžio rėmėjai – nemokamai suteikėme teritoriją ir patalpas. Klaipėdos rajono socialiai remtiniems vaikams 2011 m. vasaros poilsiui skyrėme 16250 Lt.

Pagal gautą žemės nuomos deklaraciją už žemės nuomą mes turime sumokėti 9770,46 Lt. 2011 metais kreipėmės į rajono Savivaldybės tarybą, kad sumažintų nuomos mokestį. Jis buvo sumažintas 50 proc., t. y. 4887,32 Lt, kurį sumokėjome į rajono Savivaldybės biudžetą. Mes esame dėkingi Klaipėdos rajono savivaldybei, sutaupytas lėšas panaudosime 2012-ųjų metų vaikų poilsio organizavimui.

Už tvenkinio esantis 3,15 a žemės plotas išnuomotas privačiam asmeniui, Karklės gyventojui. Su kitu nuomininku UAB „Gintarinė mūza“ teismo sprendimu nuomos sutartis nutraukta, kadangi detalusis planas neatitiko regioninio parko reikalavimų. „Žilvičio“ teritorija yra rekreacinė, ji integruojasi į Karklės kaimo etnokultūrinį draustinį.

VšĮ „Gargždų futbolas“ direktoriaus Rimanto Mikalausko komentaras:

– Pagal įstatus auditorių renkasi dalininkai. Gavus pritarimą, pasirinkta KPMG. Tai nėra nemokama paslauga. Ją audito įmonė atliko už reklamos paslaugas – tai barteris.

Vida VALAITYTĖ