Savivaldybėje
Tarybos nariai pritarė pietiniam aplinkkeliui
Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pustrečios valandos posėdžiavę politikai apsvarstė 61 klausimą. Ilgiausiai svarstytas ir daugiausia diskusijų sukėlė sprendimo projektas dėl pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX transporto koridoriaus) detaliojo plano patvirtinimo.
Drieksis per pramoninę teritoriją
Bendrovės SWECO BKG LSPI parengtame pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliajame plane numatyta, kad pietinė jungtis tęsis nuo uostamiesčio Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryžos pietryčių kryptimi, pratęsiant Minijos gatvę pasieks Taikos prospektą, tada suks į pietus, kirs geležinkelį, susikirs su Kairių gatve, o nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ suks į rytus ir ties Dumpiais įsilies į kelią Klaipėda-Šilutė. Išvažiavimas tęsis 6,77 kilometro. Vienas kilometras priklauso Klaipėdos miesto teritorijai, o likusieji – Klaipėdos rajonui. Klaipėdoje pietinė jungtis turės miesto gatvės statusą, o mūsų rajono teritorijoje ji taps valstybinės reikšmės pirmos kategorijos keliu (automagistrale). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė informavo, kad rajono teritorija, per kurią drieksis pietinis išvažiavimas, yra pramoninė. Bendrajame plane ji numatyta kaip teritorija, skirta logistikos plėtrai.
Svarbus ir miestui, ir rajonui
Kaip minėjome, pietinis išvažiavimas eis ir per Klaipėdos miesto, ir per rajono teritoriją, todėl detalųjį šio išvažiavimo planą turi patvirtinti tiek miesto, tiek rajono savivaldybių tarybos. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs detaliojo plano rengėjos – Klaipėdos miesto savivaldybės – administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius rajono politikams perdavė linkėjimus nuo ketvirtadienį tuo pačiu metu Klaipėdoje posėdžiavusių uostamiesčio tarybos narių bei prašė pritarti pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliojo plano patvirtinimui. „Šis projektas pradėtas labai seniai. Europos Sąjunga jam finansavimą pratęsė jau trečią kartą. Ilgiau delsti nebegalima, nes bus prarasti ES pinigai. Todėl Tarybos narių labai prašau patvirtinti pietinės jungties detalųjį planą. Manau, kad ši jungtis yra naudinga tiek Klaipėdos miestui, tiek rajonui. Ateities perspektyvoje šio kelio atsiradimas pramoninėje teritorijoje sudarys geresnes sąlygas verslo plėtrai“, – kalbėjo A. Každailevičius. Jis teigė, kad pritarus pietinio išvažiavimo detaliajam planui jau kitąmet būtų pradėta išvažiavimo statyba.
Ne visi sutinka atiduoti žemę
Bendrovės SWECO BKG LSPI projektų vadovas Mindaugas Stirna sakė, kad prieš dvejus metus
rajono atkarpoje pietinis išvažiavimas ėjo per 45 savininkų privačius sklypus. Apie 60 proc. sklypų buvo žemės ūkio paskirties. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Apie 50 proc. visų teritorijoje esančių sklypų yra įsigijęs vienas investuotojas. M. Stirna teigė, kad didžioji dalis sklypų savininkų sutinka parduoti žemę, per kurią eis kelias, tam prieštarauja tik 3-4 asmenys. „Dėl jų numatyto trasos varianto tikrai nekeisime. Pasukus kelią, jis eitų per kitų savininkų sklypus, kurie taip pat galbūt tam prieštarautų“, – kalbėjo M. Stirna.
Posėdyje dalyvavę du žemės sklypų, per kuriuos eis kelias, savininkai piktinosi, kad į jų prieštaravimus neatsižvelgiama. UAB „Ferteksos transportas“ atstovas sakė, kad nesutinka, jog per dalį šiai įmonei priklausančių sklypų eitų numatytas kelias. „Mūsų bendrovė neprieštarauja pačiai naujo išvažiavimo iš Klaipėdos uosto idėjai, bet prieštarauja tokio kelio tiesimui per mūsų valdomus žemės sklypus, numatant dalies jų paėmimą visuomenės poreikiams, o kitai daliai numatant servitutus bei kelio apsaugos zonos ribojimus. Tai reiškia, kad mūsų sklypai iš esmės taps beverčiai“, – sakė jis. Prieštaravimą, kad per jo turimą žemės ūkio paskirties sklypą eitų kelias, išsakė ir dar vienas asmuo. Jis teigė, kad iš jo 70 hektarų ploto sklypo 5-6 hektarus paėmus keliui tiesti, jis bus atskirtas nuo įvažiavimo į savo sklypą. „Dalyvavau visuose viešuose detaliojo plano svarstymuose, parašiau ne vieną raštą, bet į mano prieštaravimus atsižvelgta taip ir nebuvo“, – kalbėjo jis.
Pasigedo vidinio kelių tinklo
Bendrovės SWECO BKG LSPI projektų vadovui M. Stirnai trumpai pristačius pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detalųjį planą, tarp Tarybos narių daugiausia diskusijų kilo dėl to, kad teikiamo detaliojo plano sprendiniai nenumato įvažiavimų į šioje teritorijoje esančius žemės sklypus. „Rajono teritorijoje pietinis išvažiavimas eitų per privačius žemės ūkio paskirties sklypus. Šiuo metu prie visų šių sklypų yra suplanuoti privažiavimo keliai. Nutiesus pietinę jungtį dalis šių sklypų liktų atkirsti nuo įvažiavimų. Mat rajone eisianti pietinio išvažiavimo dalis bus automagistralė, tad į ją įvažiuoti bus galima tik tam tikruose taškuose. Todėl rengiant pietinio išvažiavimo detalųjį planą kartu turėjo būti numatyti ir vietinės reikšmės keliai“, – pastebėjo Tarybos narys Algirdas Liaudanskis. Jam pritarė ir kitas Tarybos narys Kęstutis Cirtautas. „Nutiesus automagistralę dalis savininkų liks atskirti nuo įvažiavimų į savo sklypus. Tad su šiuo detaliuoju planu turėjo būti rengiamas ir vidinio susisiekimo infrastruktūros detalusis planas“, – kalbėjo jis. Tarybos narys Arūnas Grikšas pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detaliajame plane taip pat pasigedo informacijos apie vidinio susisiekimo tinklą: „Būtų buvę gerai, jei plane būtume galėję matyti dabartinius įvažiavimus į sklypus. Tada būtų daug aiškiau, kiek savininkų, nutiesus išvažiavimą, liks atkirsti.“
Galvos vėliau
Tarybos narė Genovaitė Sinskienė teigė, kad politikai priekaištus reiškia ne tam adresatui: „Projekto vykdytojas tik atliko savo darbą. Juk užduotis ir sąlygas projektavimui išdavėme mes ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Teikdami sąlygas mes patys neįvertinome šių gretimybių. Sąlygos buvo išduotos tik pietiniam išvažiavimui projektuoti, niekas apie vidinių kelių tinklą tada nekalbėjo.“
Jonas Dromantas sakė, kad galbūt parengtas detalusis planas ir nėra idealus, bet kolegas ragino jam pritarti. „Visi suprantame, kad ši jungtis tikrai yra reikalinga. Siūlau patvirtinti pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos detalųjį planą, kad nebūtų prarasti ES pinigai. Vėliau pradėsime galvoti ir apie vidinių kelių tinklą, kad savininkai neliktų atskirti nuo įvažiavimų į savo sklypus“, – teigė jis. Tokį siūlymą palaikė ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, kuris tikino, kad patvirtinus pietinio išvažiavimo detalųjį planą bendradarbiaujant su sklypų, per kuriuos eis kelias, savininkais reikės pradėti rengti projektą dėl vietinio kelių tinklo.
Po ilgų diskusijų Tarybos nariai pietinio išvažiavimo detalųjį planą vis dėlto patvirtino. Už balsavo 15 politikų, prieš – 5, susilaikė 3. Jau po balsavimo A. Liaudanskis replikavo, kad priimant sprendimą dar kartą buvo įjungtas buldozerinis principas bei užsiminė, kad priimtas sprendimas galbūt bus skundžiamas.
Programos lėšos neįsisavinamos
Tarybos narių diskusijų sulaukė ir sprendimas „Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo 2010 m. vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naujos redakcijos objektų sąrašo patvirtinimo“. Tarybos nariai teiravosi, kiek Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudota šiemet. Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokubaitytė teigė, kad šiemet panaudota apie 80 proc. programos lėšų. Genovaitė Sinskienė pastebėjo, kad jau tapo ydinga tradicija neįsisavinti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Keliai rajone tikrai nėra pavyzdingi, o skirtų lėšų nė vienais metais neįsisaviname tiek, kiek galėtume. Norėčiau paklausti, kokios yra to pagrindinės priežastys?“ – teiravosi ji. Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Jokubaitytė į klausimą detaliai atsakyti negalėjo. Ji pastebėjo, kad lėšų neįsisavinimo priežastys yra įvairios, tačiau pažadėjo, kad Tarybos nariams informaciją apie jas pateiks artimiausiame posėdyje.
Į ne vieną Tarybos narių pateiktą klausimą apie Klaipėdos rajono gatvių ir kelių būklę tikslių atsakymų pateikti negalėjo ir nuo spalio 21 dienos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas pradėjęs eiti Giedrius Staponas.
Priminsime, kad rugsėjo mėnesio posėdyje Taryba, atsižvelgdama į Savivaldybės tarybos Vietos ūkio, gamtosaugos ir plėtros bei Kaimo reikalų komitetų siūlymą nusprendė pavesti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę iš Savivaldybės administracijos darbuotojų ir pakviesti jos darbe dalyvauti minėtų komitetų narius siekiant išsiaiškinti situaciją dėl informacijos teikimo gyventojams apie rengiamus rajono gatvių ir kelių rekonstrukcijos projektus, jų vykdymo eigą, darbų atlikimo laiką bei projektavimo klaidas. Artimiausiu metu pasidomėsime, kaip vykdomas šis sprendimas, ir skaitytojams pateiksime informaciją apie darbo grupės nuveiktus darbus. Nes panašu, kad kelių ir gatvių priežiūra Klaipėdos rajone stipriai šlubuoja.
Apie kitus Tarybos posėdyje priimtus sprendimus skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.
Milda JUDELYTĖ
