Savivaldybėje

Visą dieną posėdžiavę politikai apsvarstė beveik pusantro šimto klausimų

Jau tampa tradicija, kad naujosios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiai užsitęsia rekordiškai ilgai. Balandžio mėnesį vykęs posėdis tęsėsi pusšeštos valandos su dviem neilgomis pertraukomis, tiek pat ilgai posėdžiavo ir ketvirtadienį į Tarybos posėdį susirinkę rajono politikai. Posėdyje dalyvavę 25 Tarybos nariai (nedalyvavo

Genovaitė Sinskienė ir Gerardas Liorenšaitis) iš viso apsvarstė 119 iš anksto paskelbtų ir 18 papildomų klausimų.

Po pusės valandos svarstymų komisijos nesudarė

Jau svarstant pirmąjį klausimą dėl Etikos komisijos sudarymo tapo aišku, jog Tarybos posėdis užsitęs. Į Etikos komisiją išrinkti keturis Tarybos narius ir tris seniūnaičius politikams pasirodė sunkus uždavinys. Į komisiją pasiūlytos penkių Tarybos narių kandidatūros: Andriaus Adomaičio, kuris siūlytas būti ir komisijos pirmininku, Genovaitės Sinskienės, Prano Norvilo, Vidos Ronkaitytės ir Raimondo Simonavičiaus. Opozicijos atstovams užkliuvo į įvairių komisijų sudėtį siūloma R. Simonavičiaus kandidatūra. „Ar ne per dažnai į įvairias pozicijas siūlomas R. Simonavičius? Kaip jam visur spėti reikės?“ – nerimavo Tarybos narys Albinas Klizas. Mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius aiškino, jog valdantieji R. Simonavičių dažnai siūlo, nes jis turi teisinį išsilavinimą, yra vienas kompetentingiausių jų žmonių. Vis dėlto šįkart R. Simonavičius į Etikos komisiją išrinktas nebuvo, į jos sudėtį pateko šie Tarybos nariai: A. Adomaitis, G. Sinskienė, P. Norvilas ir V. Ronkaitytė. Dar daugiau problemų politikams kilo į komisiją renkant seniūnaičius. Paaiškėjo, jog iš viso turimos tik trys seniūnaičių kandidatūros. Po seniūnaičių sueigų į Etikos komisiją buvo deleguoti Vidutė Vilimavičienė (Sendvario seniūnija), Vytautas Stančaitis (Priekulės seniūnija) ir Olga Golovina (Sendvario seniūnija). Balsuojant už kiekvieno iš jų kandidatūrą Tarybos narių balsų daugumą, reikalingą patekti į Etikos komisiją, surinko tik V. Stančaitis. Dauguma Tarybos narių pastebėjo, jog Etikos komisijoje turėtų būti seniūnaičiai iš skirtingų seniūnijų ir dvi vietos neturėtų būti atiduotos Sendvario seniūnijai. Po daugiau nei pusę valandos trukusių diskusijų paaiškėjo, jog neišrinkus visų septynių Etikos komisijos narių, ši komisija laikoma nesudaryta. Klausimas dėl jos sudarymo vėl bus svarstomas kitame posėdyje.

Sukilo prieš katilinės statybą

Audringos diskusijos kilo ir svarstant klausimą dėl Klaipėdos rajono strateginio veiklos plano 2011-2013 m. programų pakeitimo. Tarybos nariams užkliuvo strateginiame veiklos plane numatyti 17 tūkstančių litų konteinerinės katilinės prie namo Gamyklos g. 11B Gargžduose statybai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Valinčius politikams paaiškino, kodėl susiklostė situacija, jog Savivaldybei tenka rūpintis katilinės statyba. „Šiame name esantiems 19 butų centralizuota šiluma buvo tiekiama iš AB „Geonafta“ kūrenamos katilinės. Tačiau ši įmonė, kaip priklauso pagal įstatymus, prieš 18 mėnesių įspėjo, jog šilumos šiam namui nebetieks, todėl pagal Šilumos įstatymą Savivaldybė turi užtikrinti šiems gyventojams naują šilumos tiekimo būdą, negalime palikti žmonių „ant ledo“. Šis klausimas sprendžiamas jau keletą metų. Siekiant parinkti tinkamiausią šildymo būdą buvo organizuota gyventojų apklausa. Jos metu paaiškėjo, jog didžioji dauguma namo gyventojų pasisako už dujinės katilinės statybą. AB „Geonafta“ įsipareigojo parengti techninį projektą katilinės statybai, o Savivaldybė – ją pastatyti“, – situaciją aiškino J. Valinčius. Jis ne kartą akcentavo, jog Gamyklos g. 11B daugiabutyje gyvenantys žmonės nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungiami prievartiniu būdu, ir Savivaldybė pagal įstatymus privalo jiems užtikrinti kitą šilumos tiekimo būdą, tačiau Tarybos nariai šių motyvų nenorėjo suprasti. „Pagal šį principą išeina, kad ir aš su kaimynu galiu pasistatyti namus ir po to reikalauti, jog Savivaldybė mums pastatytų katilinę“, – su ironija šmaikštavo Tarybos narys Jonas Dromantas. Panašiai svarstė ir Kęstutis Cirtautas: „Jei gerai suprantu, mes grupei žmonių dovanosime katilinę biudžeto lėšomis. O kas po to garantuos, kad jie mokės už šildymą?“ Algirdas Liaudanskis pastebėjo, kad pastatyti katilinę neužteks, po to dar reikės ją prižiūrėti, administruoti. „Tai reiškia, jog Savivaldybė prisiims didžiulę naštą daugybei metų. Ir apskritai kuo šis namas privilegijuotas?“ – klausė jis. Vaclovas Dačkauskas priminė, jog šis klausimas svarstomas seniai bei ragino Tarybos narius pritarti katilinės statybai. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė pastebėjo, kad visa planuojamos statyti katilinės vertė yra 118 tūkstančių litų, todėl, jos manymu, tie 17 tūkstančių kol kas esminės reikšmės neturi. „Prie šio klausimo jums dar teks ne kartą grįžti, nes projekto vertė daug didesnė. Tad 17 tūkstančių litų tikrai nėra esminiai“, – kalbėjo ji. Vis dėlto didžiajai daliai Tarybos narių pinigų nesutikus skirti, klausimo sprendimas dėl daugiabučio namo Gamyklos gatvėje šildymo atidėtas kitiems posėdžiams.

Nepritarė siūlymui rengti auditą

Svarstant Klaipėdos rajono strateginio veiklos plano 2011-2013 m. programų pakeitimus opozicijai klausimų kilo ir dėl siūlymo skirti 50 tūkstančių litų valdymo ir veiklos auditui atlikti. „Manau, jog prieš planuojant lėšas auditui atlikti Taryba apskritai turėjo pritarti jo reikalingumui. Numatomus pinigus auditui atlikti siūlau išbraukti. Pirmiausia reikia diskusijos, ar auditas reikalingas. Taip pat turime nuspręsti, kokiu būdu jis bus atliekamas, kiek lėšų tam skirsime. Nes dabar kyla įspūdis, jog audito norima siekiant kitomis rankomis susidoroti su kai kuriais Administracijos darbuotojais. Manau, kad darbuotojų tinkamumo klausimą turi spręsti ir už savo sprendimus atsakomybę prisiimti patys Administracijos vadovai“, – savo poziciją išsakė Tarybos narys Jonas Dumašius. Opozicija jo nuomonę palaikė, ir siūlymas auditui rengti skirti 50 tūkstančių litų nepriimtas.

Aiškinsis Pjaulų kaimo bendruomenės situaciją

Aistras ilgai trukusiame posėdyje kurstė Pjaulų kaimo bendruomenės atstovai, kurie Tarybos narių prašė peržiūrėti vasario mėnesį priimtą sprendimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo. Pjauliškiai įsitikinę, jog naujasis bendrasis planas buvo patvirtintas neatsižvelgus į jų nuomonę bei išsakytas pastabas ir pažeidžia jų interesus. „Anksčiau galiojęs bendrasis planas numatė Pjaulių kaimo teritorijoje galimybę plėtoti gyvenamąją statybą. Pjaulų kaimo bendruomenė atitinkamai naudojo ir planavo savo žemės sklypų naudojimą gyvenamųjų namų statybai. Tačiau patvirtinus naująjį bendrąjį planą ši teritorija numatyta kaip žemės ūkio paskirties. Naujuoju planu panaikinus Pjaulių kaime galimybę plėtoti gyvenamąją statybą, buvo pažeisti teisėti Pjaulų kaimo bendruomenės lūkesčiai, susiję su jų žemės galimu naudojimu, krito jų žemės vertė“, – posėdyje kalbėjo Pjaulų kaimo bendruomenės atstovas Ignas Meška. Jis akcentavo, jog naujo bendrojo plano rengimas nebuvo skaidrus, Pjaulų kaimo bendruomenė neturėjo galimybės žinoti svarbių su planavimu susijusių aplinkybių, neatsižvelgta į bendruomenės nuomones ir siūlymus. Pjauliškiai Tarybos narių prašė bent dabar atsižvelgti į jų skundus ir išsiaiškinti situaciją dėl jų žemių. Tarybos nariai į šį prašymą atsižvelgė ir nusprendė pavesti merui sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų Pjaulų kaimo bendruomenės skundus.

Prekybai Dituvoje pasakė ne

Taryboje atnaujintas klausimas dėl mažmeninės prekybos naudotomis prekėmis organizavimo Dituvoje. Ilgus metus prie Dituvos sodų bendrijų vyko nelegali prekyba žemės sklype, kuris priklauso privačiam asmeniui. Bandydama įvesti tvarką Taryba praėjusiais metais patvirtino 0,8 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Derceklių kaime, detalųjį planą, kuriuo numatyta galimybė įrengti turgavietę. Žemės sklypas aukcione išnuomotas UAB „Tilžės turgus“, kuriai suteikta teisė įrengti ir eksploatuoti turgavietę. Tačiau ne visi prekeiviai telpa prekiauti šioje teritorijoje. Privačiame žemės sklype nelegaliai prekybą vykdę prekiautojai buvo suinteresuoti, jog būtų rastos galimybės prekybą šiame sklype legalizuoti, nes jie mieliau prekiautų jame nei „Tilžės turgaus“ turgavietėje Dercekliuose. Tokia galimybė atsirastų, jei komercinės paskirties žemės sklypas, esantis Dituvos kaime, Pavasario gatvėje, būtų nustatytas kaip viešoji vieta, tinkanti mažmeninei prekybai naudotomis prekėmis. Su tokiu prašymu į Tarybą kreipėsi šio sklypo savininkės UAB „Uostamiesčio gidas ir ko“ direktorius Vidmantas Viederis. Tačiau Tarybos nariai patenkinti jo prašymą atsisakė motyvuodami, kad nėra parengtas techninis projektas, nenumatyta vieta automobiliams statyti. V. Viederis tikino išsiaiškinęs, kad privačiame sklype automobilius statyti leidžiama ir ant žalios vejos. Pasak jo, ant jos būtų galima pastatyti apie 150 automobilių, todėl automobilių statymo klausimas yra išspręstas, tačiau Tarybos narių šie argumentai neįtikino. UAB „Uostamiesčio gidas ir ko“ direktorius teigė esantis nusivylęs politikų sprendimu. „Palankaus Tarybos sprendimo ir leidimo prekiauti naudotomis prekėmis Dituvos kaime esančiame sklype laukė apie šimtas smulkiųjų prekybininkų. Politikai nuvylė ne tik mane, bet ir juos. Tikiuosi, Tarybos nariai pasirengę prisiimti atsakomybę, jog netekę pragyvenimo šaltinio šie žmonės emigruos į užsienį“, – apmaudžiai kalbėjo V. Viederis.

Milda JUDELYTĖ