Savivaldybėje

Viena ranka taupo, kita – naujus etatus steigia


Praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje pritarta pasiūlymui įsteigti naują skyrių – Viešosios tvarkos. Tokie skyriai jau veikia ne vienoje savivaldybėje. Taryba pritarė ir Informacinių technologijų tarnybos pervadinimui iš Informacinių technologijų skyrių. Rugpjūčio 16 dienos duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 310 darbuotojų, iš jų 171 seniūnijose, 139 – Administracijoje.


Kontroliuos kolegas


Viešosios tvarkos skyrius bus tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui. Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Nerijaus Galvanausko ir jo pavaduotojo Aivaro Vosyliaus nuomone, šis skyrius yra būtinas, nes seniūnai nebeaprėpia darbų, jų pareiginės funkcijos esančios plačiausios.


Naujajame skyriuje dirbs vyriausiasis specialistas civilinei saugai Vladislovas Bernotas, bus įsteigti dar 2 etatai. Planuojama, jog minėtų dviejų naujų etatų atlyginimams kas mėnesį reikės apie 5 000 Lt. „Viešosios tvarkos skyrius, vadinamoji municipalinė policija, kontroliuos, kaip laikomasi Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų ar kitų pagal kompetenciją priskirtų teisės aktų reikalavimų, atliks patikrinimus. Darbo užmokestis priklausys nuo atlikto darbo. Skyriaus specialistai gaus bazinę algą ir priedą už darbo rezultatus. Šiuo metu ruošiamas pareigybių aprašymas. Realiai veiklą Viešosios tvarkos skyrius pradės nuo kitų metų“, – paaiškino N. Galvanauskas.


Dubliuojasi funkcijos


Viešosios tvarkos skyriaus specialistams, pasak Administracijos direktoriaus, bus priskirta kontroliuoti, kaip laikomasi tvarkymo ir švaros taisyklių, draudimo gerti alkoholinius gėrimus viešose vietose, gyvūnų laikymo savivaldybės teritorijoje taisyklių, agresyviems šunims ir jų mišrūnams keliamų reikalavimų. Specialistai prižiūrės ir baus išorinės vaizdinės reklamos taisyklių pažeidėjus, atliks atliekų tvarkymo, savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo, prekybos turgavietėse, prekybos viešosiose vietose kontrolę. Į jų skyriaus funkcijas įeis kontroliuoti stovėjimo tvarką gyvenamosiose zonose ir kiemuose, vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti į saugomas teritorijas. Viešosios tvarkos skyrius taip pat rinks, tikrins ir nagrinės skundus ir pranešimus apie mieste esančias problemas.


Kaip trys darbuotojai sukontroliuos tai, ką turėtų dirbti seniūnijos ir kitų Savivaldybės skyrių, tarnybų specialistai? Kam dubliuoti funkcijas? Ar nebus kaip toj patarlėj „Devynios auklės – vaikas be galvos“?


Didės atlyginimai


Informacinių technologijų tarnybą, kuriai dabar vadovauja Saulius Martinkus, pakeitus į skyrių keičiasi ne tik pavadinimas. Specialistai dirbs ne pagal darbo sutartis, o taps valstybės tarnautojais, vadinasi, su didesne alga, galbūt ir mokamais priedais, garantijomis. Šiuo metu, pasak Administracijos direktoriaus, minėtos tarnybos vedėjo atlyginimas prieš mokesčius yra 1 923 litai. Jam dar mokama 1 100 litų priemoka už papildomą darbą projekte „E. demokratija“. „Atskaičius mokesčius, į rankas vedėjas gauna tik 2 300 litų, specialistas – 1 200 litų. Šio skyriaus darbuotojai turi daug darbo, jie aptarnauja ne tik Savivaldybę, bet ir seniūnijas, juk kiekviena darbo vieta kompiuterizuota. Manau, jog tokie atlyginimai per maži“, – „Bangai“ kalbėjo N. Galvanauskas.


Informacinių technologijų skyriaus pareigybėms užimti bus skelbiamas konkursas, numatyta vedėjo alga prieš mokesčius – 2 790 litų, specialisto – 2 070 litų.


Šiuo metu 5 skyriai neturi vedėjų. Direktorius įsitikinęs, jog Savivaldybės skyrių vedėjų atlyginimai turėtų būti ženkliai didesni: „Sunku surasti gerų specialistų, kai algos, pavyzdžiui, statybų vadovo privačiame sektoriuje dukart didesnės.“


Nemokamos atostogos


Išmokėjus išeitinėms kompensacijoms per 100 000 litų, Savivaldybės darbuotojai ėmė nuogąstauti, jog bus prašomi eiti nemokamų atostogų. Administracijos direktorius N. Galvanauskas kategoriškai paneigė tokias kalbas. „Kas mėnesį sutaupoma apie 15 000 litų, nes yra laisvų etatų. Taip pat sutaupoma, nes nemokami priedai Administracijos vadovams, kurie buvo mokami praėjusioje kadencijoje. Iki šiol nemokamų atostogų darbuotojai ėjo tik savo noru. Turėjome neplanuotų išlaidų – išmokėta


130 000 litų išeitinėms kompensacijoms ir už nepanaudotas atostogas. Yra darbuotojų, kurie turi sukaupę nemažą atostogų rezervą, pavyzdžiui, viena darbuotoja turi apie 250 dienų nepanaudotų atostogų. Nemokamų atostogų reikėtų eiti nebent tuo atveju, jeigu metų pabaigoje trūktų pinigų, nesurinktume mokesčių“, – kalbėjo N. Galvanauskas.


Vida VALAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių