Savivaldybėje
Pavasarėjant vėl nutolo rinkliava už šiukšles
Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba rinkosi į trečiąjį šių metų posėdį. „Skrydžiui pasiruošta“, – pradėdami posėdžiauti skelbė darbingai nusiteikę politikai, tądien apsvarstę net 107 klausimus. Jiems ir vėl teko diskutuoti dėl vėjo jėgainių plėtros Klaipėdos rajone specialiojo plano koncepcijos. Savivaldybei vis nesiseka suderinti jėgainių statytojų galimybių ir gyventojų norų. Specialiojo plano interesantai ir šįsyk užplūdo posėdžių salę.
Vieni politikai linčiavo, kiti teisino VšĮ „Gargždų švara“ finansavimą, tačiau jau aišku, kad visuotinė rinkliava už šiukšles rajono gyventojams bus įvesta ne anksčiau kaip liepos mėnesį. Administracija bei politikai gavo pylos nuo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš – vieną sprendimą per neapsižiūrėjimą anąkart jie priėmė nesant kvorumo.
Po ilgosios pertraukos salę paliko Nepriklausoma frakcija – Kęstutis Cirtautas, Jonas Dumašius ir Alfredas Šiaulys bei opozicijos lyderis Sigitas Karbauskas. Politikai išskubėjo į teismo posėdį, kuriame nagrinėta byla dėl K. Cirtauto skundo S. Karbauskui.
Apsvarstė 107 klausimus
Ketvirtadienį Tarybos posėdyje nedalyvavo liberalcentristė Genovaitė Sinskienė, dėl ligos jį praleido ir Valdimara Jasmontaitė. Politikai apsvarstė 107 klausimus, tačiau stalus nugulusi naujoji kompiuterinė technika gaišino laiką – tai veikė, tai neveikė. „Susukome sistemai smegenis“, – įpusėjus sprendimams leptelėjo Tarybos narys Algirdas Liaudanskis.
Posėdyje patvirtinti 2012-2014 m. Savivaldybės strateginio veiklos plano pakeitimai, patikslintas 2012 metų Savivaldybės biudžetas, taip pat patvirtintas tvarkos aprašas, reglamentuojantis agresyvių šunų ir jų mišrūnų laikymą.
Tarybos sprendimu suteikti pavadinimai 24 kaimo teritorijose esančioms gatvėms, patvirtinti 34 detalieji planai ir jų koncepcijos.
Politikai taip pat patvirtino viešųjų įstaigų Gargždų ligoninės, Gargždų PSPC, Priekulės PSPC, Paupių PSPC ir Kretingalės ambulatorijos 2011 metų ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitas, taip pat minėtų įstaigų 2012 metų planuojamų išlaidų sąmatas.
Peštynės dėl 130 000 Lt
Klausimų konvejeris pajudėjo be mero Vaclovo Dačkausko. Kol buvo svarstomos VšĮ „Gargždų švara“ aktualijos, posėdžiui pirmininkauti teko vicemerui Kęstučiui Cirtautui. Meras nusišalino dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Politikai ir vėl stojo į mūšį dėl rinkliavą už šiukšles administruosiančios įstaigos. Kai kurie politikai nesutiko parengtam sprendimo projektui biudžete įstaigai numatytus 130 tūkstančių litų paversti dalininko įnašu įstatiniam kapitalui. Minėta suma įstaigai paskirta vasario mėnesio posėdyje. „Kaimo reikalų komiteto siūlymas yra veiklą pradėti su 1 lito įstatyniu kapitalu, o 130 tūkstančių litų nekapitalizuoti. Visiems aiškinant, kad biudžete nėra pinigų, priešingas sprendimas būtų nelogiškas. Jei įstaiga dirbs pelningai, Savivaldybė galėtų atgauti skirtus pinigus kaip paskolą. Tuo tarpu pinigus kapitalizavus, jų atgauti nebegalėtume“, – siūlė S. Karbauskas.
„Tai ypač svarbus klausimas ir šiandien neturėtume svarstyti, įstaigai duoti 1 litą, 10 tūkstančių, ar išvis neduoti. Siūlau nestabdyti proceso, nes nesavalaikis šiukšlių rinkimas prives prie didesnių problemų. Patys pagimdėme šią įstaigą, tad leiskime jai veikti“, – rėžė Jonas Dromantas. Jam pritarė Egidijus Skarbalius: „Patys inicijavome sutarties su KRATC nutraukimą, patys praėjom Golgotos kelius kuriant įstaigą. Vienuose posėdžiuose kalate „Gargždų švarą“, kad ši nedirba, o kai reikia išjudinti ją iš mirties taško, jūs vėl kišate pagalius į ratus.“
S. Karbausko siūlymui dešimties šalininkų nepakako. Dauguma,13 politikų, balsavo už 130 tūkstančių litų įnašą į įstatinį kapitalą.
Posėdyje politikai taip pat informuoti, kad užsitęsus įstaigos veiklos koordinavimui kol kas nėra įvykęs atliekų vežėjo viešasis konkursas. Gyventojams rinkliavą įvesti numatoma nuo šių metų liepos 1 dienos. Anksčiau tai padaryti planuota nuo balandžio 1 d.
Šešiems kils algos
Politikų diskusijos susilaukė ir socialinių darbuotojų atlyginimo didinimo klausimas. LR Vyriausybės nutarimu, Klaipėdos rajono savivaldybei šiemet skirta 231,8 tūkst. Lt seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams, iš jų 245,7 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui. Tačiau atlyginimai didėti turėtų tik šešių iš vienuolikos seniūnijų darbuotojams, dirbantiems su socialinėmis išmokomis. S. Karbauskui pasiteiravus apie tokios nelygybės priežastis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė informavo: „Dar 2009 m. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas baigtinis socialinių darbuotojų pareigybių pavadinimų sąrašas. Į pareigybių sąrašą nėra įtraukti tik vyresnieji specialistai. Kadangi nuo praėjusių metų socialinį darbą dirbantys asmenys privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą, jo neturintieji pervadinti į vyresniuosius specialistus. Taip išsaugojome penkių aukštojo išsilavinimo neturinčių ilgamečių specialisčių darbo vietas. Tačiau joms pagal galiojančius teisės aktus dėl to negalime mokėti nei priedų, nei padidintų atlyginimų“, – apgailestavo D. Gumuliauskienė.
A. Liaudanskis Administracijai siūlė ieškoti lėšų ir kompensuoti šių seniūnijų socialinėms darbuotojoms tai, ko neskyrė Vyriausybė.
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su išmokomis, atlyginimai turėtų didėti apie 30 proc. Anot D. Gumuliauskienės, šiuo metu vidutinis tokio darbuotojo atlyginimas prieš mokesčius siekia 1 440 Lt.
Tarybos posėdį stebėjo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš. Prieš kurį laiką Administracija gavo pranešimą, jog vasario mėnesio Tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl Vertinimo komisijos sudarymo buvo neteisėtas. „Sprendimas buvo priimtas nesant kvorumo. Norėčiau, kad šiame posėdyje ir ateityje nepasikartotų tokios klaidos. Posėdyje dalyvaujančiu Tarybos nariu yra laikomas tik tas, kuris dalyvauja balsavime ir išreiškia savo nuomonę – balsuoja už, prieš arba susilaiko. Sėdėjimas salėje nėra dalyvavimas. Šiuo atveju kvorumo nebuvo, vadinasi, sprendimas negalėjo būti priimtas. Stengiamės pastabas sakyti tik dėl teisėtumo, bet jeigu matome, kad yra kažkokie loginiai nesusipratimai, pastabas pasakome iš geranoriško bendradarbiavimo, kad sprendimai būtų priimami kokybiškai. Taisykime klaidas dar iki sprendimo išėjimo“, – mokė D. Kerekeš. Ji pripažino, kad nesusipratimas galėjo įvykti dėl naujai įdiegtos elektronikos trikdžių.
Jolanta VENSKUTĖ
