Savivaldybėje

Taryba baitiškius išvadavo nuo „karjeristų“

Per balas, per purvus ir tešlas rajono politikai rinkosi į vasario 26 dienos Tarybos posėdį. Dirbti atvyko 23 iš 25. Darbingai nusiteikę politikai apsvarstė 68 klausimus. Aplodismentais posėdžių salėje lijo net tris kartus: apsisprendus gelbėti Baičių mišką, patvirtinus Savivaldybės 2009 metų biudžetą bei pritarus Priekulės miesto bendrajam planui. Pagirtina, kad politikai pagaliau ryžosi priimti ir seniai vilkintą sprendimą dėl komunalinių atliekų tvarkymo.

Išgirdo pagalbos šauksmą

Bjaurus oras nesutrukdė suplanuotam piketui. 9 val. ryte prie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pastato pradėjo rinktis doviliškiai, Baičių, Gedminų kaimų gyventojai, kategoriškai pasisakantys prieš verslininkų ketinimus Baičių miške įrengti smėlio karjerą „Dovilai II“. Piketuotojai, mosuodami plakatais ir simboliniais pjūklais, traukė visiems lietuviams žinomos dainos posmus: „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.“ Į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius jie kreipėsi su prašymu užkirsti kelią verslininkų ketinimams, sustabdyti aplinkos poveikio vertinimo procedūras. „Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės. Argumentų, kodėl reikia išsaugoti Baičių mišką, yra labai daug. Be to, aplinkui yra nemažai smėlio, žvyro telkinių, kuriuos būtų galima eksploatuoti. Mišką naikinti nebūtina“, – prieš Tarybos posėdį „Bangai“ sakė Gedminų kaimo gyventojas Vytautas Švanys. Rajono politikai išgirdo gyventojų pagalbos šauksmą ir vienbalsiai nepritarė planuojamai ūkinei veiklai – smėlio karjero „Dovilai II“ įrengimui. Sprendimas posėdžių salėje buvo palydėtas aplodismentais. Piketuotojai lauke, išgirdę džiugią žinią, skandavo žodį „ačiū“.

Sumažino reprezentacinės leidybos išlaidas

Lietinga diena politikams buvo naši. Patvirtintas Klaipėdos rajono strateginis veiklos planas 2009 – 2011 m. Administracijos Strateginio planavimo investicijų skyriaus vedėjas Valdas Pučkorius pristatė minėto plano pakeitimus po Tarybos komitetų posėdžių. „2009 metais 28 tūkst. Lt sumažintos išlaidos reprezentacinei leidybai. Šie pinigai bus skirti Gargždų miesto karjerų paplūdimių rekreacinės infrastruktūros plėtojimo galimybių studijai ir detaliajam planui parengti. 2010 ir 2011 metais planuojama iš skolintų lėšų skirti po 400 tūkst. Lt poliklinikos patalpoms rekonstruoti į administracines patalpas. Taip pat nutarta 100 tūkst. Lt sumažinti Gargždų kapinėms sutvarkyti ir praplėsti planuotas skirti lėšas. Jas nuspręsta šiais metais geriau išeikvoti Gargždų seniūnijos kelių ir gatvių remontui bei priežiūrai“, – informavo V. Pučkorius.

Ieškojo kaltų

Dėl kelių ir gatvių užsimezgė diskusija. Tarybos narys A. Klizas pareiškė: „Už kelių priežiūrą yra atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilma Daukšienė. Jos darbas atmestinas. Padėtis privalo keistis, tai tęstis nebegali.“ Pasak Tarybos narės Genovaitės Sinskienės, pats lėšų skyrimo principas yra ydingas: „Jei pernai nebuvo įsisavintos visos lėšos, kodėl šiais metais skiriame dar daugiau? „Bangos“ skaitytojai sužinoję apie tokį neūkiškumą tikrai liks nepatenkinti.“ 2008 metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą buvo skyrusi per 1 mln. Lt Gargždų miesto Paupio, Beržų, Jaunimo, Žvejų, Vingio, Kuršlaukio gatvėms rekonstruoti. Tačiau lėšos nebuvo įsisavintos. Tarybos nariai pareiškė norą sužinoti, kas kaltas dėl pernai keliams skirtų lėšų neįsisavinimo. „Kas nori prisijungti prie raganų medžioklės?“ – šmaikščiai replikavo vienas iš politikų. Administracijos direktorius bandė nuraminti įsišėlstančias audras: „Nenoriu dabar „už akių“ nieko sakyti. Ne toks žmogus esu. Visi puikiai žinote, kodėl keičiasi Administracijos struktūra. Išėjo, kaip išėjo.“ Tarybos nariai suprato Č. Banevičiaus pasakytus žodžius „tarp eilučių“ ir paprašė informuoti, kokia situacija su Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėju Vytautu Buivydu yra šiuo metu. „Vedėjas yra parašęs prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų“, – atsakė Administracijos direktorius.

Biudžetas – 108,5 mln. Lt

Antrąjį kartą aplodismentai posėdžių salėje nuskambėjo patvirtinus 108,5 mln. Lt 2009 metų Savivaldybės biudžetą. Tarybos nariai daug klausimų pranešėjai – Administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjai Irenai Gailiuvienei – neturėjo. Tačiau paklausė, kokie nauji etatai bus užimti. Pasak Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos, iš viso bus įsteigti nauji 4,5 etatai. 1 – Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo, 1 – Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto, 1 – formuojamo naujo skyriaus vedėjo, 1 – viešųjų pirkimų specialisto ir 0,5 – taip pat Bendrajame skyriuje archyvui tvarkyti. I. Gailiuvienė „Bangą“ informavo, kad nuo kovo 9 dienos vietoj Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus bus du: Statybos ir kelių priežiūros bei Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos.

Anot jos, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia biudžeto lėšų tenka švietimui – 63,3 mln. Lt arba 58,3 proc. visų biudžeto asignavimų. Socialinei apsaugai tenka 9,2 mln. Lt, kultūrai ir sportui – 8 mln. Lt. 2009 metais valstybės biudžetui planuojama grąžinti 2,1 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensaciją. Praėjusiais metais iš planuotos grąžinti 13 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacijos grąžinti 8,6 mln. Lt. Todėl likusią dalį Klaipėdos rajono savivaldybė privalės grąžinti šiais metais.

Kai tik 2009 metų rajono Savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas, salėje pasigirdo ne tik aplodismentai, bet ir replikos esą politikai dėl biudžeto daug nediskutavo, nes nėra pinigų, ką ir dalinti.

Žalia šviesa – Priekulės bendrajam planui

Trečiąjį kartą aplodismentai skambėjo patvirtinus Priekulės miesto bendrąjį planą. Šis planas buvo pradėtas rengti 2006 metų rugpjūtį. „Visos procedūros, nepaisant kai kurių trukdžių, praėjo sėkmingai“, – sakė Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė. Anot jos, patvirtinus Priekulės miesto bendrąjį planą, visų pirmiausia bus galima pritraukti daugiau investicijų. Priekulės miestą sutvarkyti taip, kad jis būtų patrauklus turizmui, pažinimui, rekreacijai. „Galėsime sutvarkyti želdynus, rengti kitus projektus, detaliuosius planus…“ – pasakojo V. Vytienė.

Įvedė vietinę rinkliavą

Posėdyje patvirtintas ir ilgai vilkintas sprendimas dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Klaipėdos rajono savivaldybė dabar yra trečioji savivaldybė apskrityje, įvedusi vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Daugiabučio namo gyventojui mieste teks mokėti 54 Lt per metus, individualaus namo gyventojui – 50 Lt, gyventojui kaime arba sodų bendrijoje – 28 Lt. Už sodo sklypą be namo – 12 Lt, garažo valdą – 14 Lt. Kitiems atliekų turėtojams, įstaigoms, organizacijoms rinkliavą numatoma skaičiuoti pagal turimą ar nuomojamą nekilnojamojo turto plotą. Vietinė rinkliava bus pradėta rinkti ne anksčiau kaip po pusės metų. Atliekų sistemos operatoriaus funkcijos perduotos KRATC.

Sprendimas dėl komunalinių atliekų tvarkymo Tarybos nario Algirdo Liaudanskio siūlymu priimtas kartu su protokoliniu sprendimu, kuriame numatyta kreiptis į KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą) dėl 2008 metų balandžio 1 d. KRATC pradėto rinkti nepagrįstai didelio vartų mokesčio. Taip pat išsiaiškinti, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė turi tiek nedaug akcijų bei kodėl iki šiol nėra mūsų rajono atstovo KRATC valdyboje.

Kaip vertinate patvirtintą rajono Savivaldybės biudžetą?

Tarybos narys, Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Gerardas LIORENŠAITIS: „Pagrindinis pastebėjimas toks, kad beveik 10 proc. Savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimai buvo pakelti, kol Taryba dar nebuvo patvirtinusi darbo užmokesčio fondo. Tai įstatyminė kolizija. Administracijos darbuotojų vertinimas yra atliekamas prieš Naujuosius metus. Suteikiamos klasės, kategorijos. O biudžetas tvirtinamas tik vasario mėnesį. Tokiu būdu Tarybos nariai „pastatomi prieš faktą“. Jie nebegali nieko pakeisti, o Savivaldybės darbuotojai tuo pasinaudojo. Kitais metais tokių dalykų neturėtų būti.

Tarybos posėdyje diskusijų dėl biudžeto daug nekilo, nes viskas buvo apsvarstyta per komitetų posėdžius. Deja, tenka apgailestauti, kad pastabų ir pasiūlymų dėl biudžeto sulaukėme tik iš Centro frakcijos.“

Tarybos narys Viktoras KURA: „Visa opozicija balsavo prieš suplanuotą 2009 metų biudžetą. Jame yra per daug trūkumų. Pavyzdžiui, statoma nauja Judrėnų sporto salė, kai Priekulės sporto salė nesulaukia pakankamai lėšų rekonstrukcijai baigti. Kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė turi skirti lėšas degalinių vystymo rajone specialiam planui rengti. Ar tai ne privatininkų reikalas? Savivaldybės biudžetas deficitinis, išgyvename ekonominį sunkmetį, o steigiami nauji etatai, keliami atlyginimai.“

Agnė ADOMAITĖ