Save pažinsi per kitus

Įsirėžė išgirsta frazė „Kas tu, kai tavęs niekas nemato?“ Ir tada prisiminiau žodžius, kurie buvo skirti būtent man: „Danieliau, kai esi namuose, visiškai neturi kompleksų. Net aš namuose taip nedrįstu kartais elgtis. Norėčiau, kad viešumoje tu elgtumeisi lygiai taip pat, bet, žinoma, laikydamasis tam tikrų ribų.“

Turiu daugybę nesąmoningų nuostatų apie žmones ir man tai dažnai trukdo. Aš negaliu viešumoje elgtis laisviau, parodyti daugiau tikrojo savęs. Dažnai filtruoju savo mintis, neišsakau iki galo, ką norėčiau pasakyti arba neištransliuoju minčių taip, kaip norėčiau. Vienumoje būnu sau įdomus, bet tarp žmonių jaučiuosi toks nuoboda! Tikriausiai per daug save esu suvaržęs. Dažnai susimąstau, o kas man galėjo nutikti, kad taip stipriai kontroliuoju savo elgesį? Galbūt vykusios patyčios ankstesnėje mokykloje? Galbūt kažkoks netinkamas auklėjimas vaikystėje arba gyvenimiškos situacijos, kurios sukrėtė jauną protą? Aš nežinau. Gal ir nebūtina žinoti, o tiesiog reikia spręsti problemą.

Dauguma sutiktų žmonių parodo, kad nebereikia dėliotis aplink save blokų. Labai nustebino asmenybės testas, kuris parodė, kad dažnai siunčiu dviprasmišką žinutę aplinkiniams. Noriu bendrauti, tačiau greitai atsiriboju. Galbūt todėl man nepatinka bendruomeninės šventės, nes esu per daug prisistatęs blokadų. Dažnai atrodo, kad gyvenu taip tobulai, bet taip nuobodžiai... Klausiu savęs, o ką norėčiau nuveikti? Tuomet ateina tiek daug originalių minčių! Neseniai bibliotekoje skaičiau psichologinį žurnalą. Tiksliai nebeatkartosiu perskaitytos minties, bet esmė tokia: žmonės, kurie eina gatve ir kiekvienam žmogui mintyse linki gero, jų pačių savijauta pakinta į gerą. Tikiu, kad ne tik nuotaika pagerėja, bet išnyksta ir tam tikros nuostatos.

Savo pažangą jau jaučiu, nes ilgą laiką maniau, kad žmonės man sukelia nuovargį ir jie gali tik erzinti. Pastebiu, jog bendraudamas su tais, kurių tiesos atitinka manąsias arba tiesiog pokalbiai būna prasmingi, jaučiuosi įkvėptas. Ir aš tikiu tuo, kad žmonės, su kuriais leidžiame laiką, daro be proto didelę įtaką mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei. Išvadą galiu pasidaryti tokią, kad galbūt vis susidurdavau ne su tais žmonėmis. Manydavau, kad vienas susitikimas su tais, kurie man nėra priimtini, nepakenks, bet pakenkia. Grįžtu ir pasijuntu toks mėšlo krūva, jaučiuosi toks nepatenkintas savimi ir nieko vertas.

Svarbi išvada, kuri atitinka mano tiesą, būtų tokia: save pažinsi per kitus. Kituose žmonėse matome tai, ką patys turime giliai paslėpę. Tad savo vidinę būseną galiu suprasti ir iš to, kokie žmonės mane pradeda supti arba kokiomis spalvomis atsiskleidžia ir tie, su kuriais bendrauju kiekvieną dieną.

Danielius EINIKIS

Jaunųjų korespondentų klubo narys


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Tokia savaitė

Pirmąją pavasario mėnesio savaitę Lietuvoje…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar labiau tvarkotės namus prieš Velykas?