Savanorystė – patirtis, kitoks požiūris, savęs pažinimas ir tobulėjimas

A. VALAIČIO nuotr.: galbūt kada nors savanorystės idėja Eglę (iš kairės), Juliją ir Saulę išvilios ne tik iš gimtojo miesto, bet ir iš šalies. Kitąmet jos nori savanoriauti jubiliejiniame Gargždų miesto gimtadienyje.

 

Noras skirti jėgų ir laiko pagalbai kitiems, tobulėti ir prasmingai leisti laisvalaikį vis daugiau įvairaus amžiaus, įvairaus išsilavinimo žmonių atveda į savanorystę. Kad taptum savanoriu, nereikia laukti, kol Europos Komisija ar Lietuvos Seimas paskelbs Savanoriškos veiklos metus. Apie laisvalaikį, skirtą veiklai be materialinio atlygio, kalbėjomės su „Vaivorykštės“ gimnazistėmis ir Lapių pagrindinės mokyklos moksleiviais.

Išbandė miesto gimtadienyje

Daugelyje renginių, kuriuos organizuoja specialistai, galima sutikti žmonių, be jokio atlygio atliekančių kai kuriuos darbus, prisiėmusių atsakomybę už juos. Šiemet 20 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistų miesto gimtadienį matė ne kaip žiūrovai, o kaip savanoriai. Kultūros centro darbuotojai pripažino, kad jų pagalba šventėje buvo vertinga.

Šešiolikmetė Julija Bendikaitė ir septyniolikmetės Eglė Tilvikaitė bei Saulė Rimkevičiūtė nė akimirką nesigailėjo, jog ryžosi savanoriauti dideliame renginyje. „Tai ir patirtis, ir savęs išbandymas. Nors buvo ir streso, stengėmės nusiraminti, nepanikuoti ir nesukurti problemos“, – nuslūgus įtampai ir šventės šurmuliui prisiminė merginos. Joms kartu su kitais bendraamžiais teko padėti surikiuoti šventinę eiseną, o prasidėjus festivaliui „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“ Eglė su Saule pagal eilę leido atlikėjus į sceną, Julija teikė jiems padėkas. „Supratome, jog ne viskas priklauso nuo organizatorių: nutinka nenumatytų dalykų, pavyzdžiui, vienas kolektyvas neatvyko“, – pastebėjo Eglė. „Fiziškai nepavargom, bet sunkiausia susikoncentruoti, kad ko nors nepraleistum. Pamačiusi, kas vyksta renginio užkulisiuose, žinau, kad renginiai nėra organizuojami taip lengvai, kaip žmonėms atrodo. Organizatoriai labai stengiasi, bet būna netikėtos sumaišties“, – dalijosi mintimis Julija.

Savanoriauti miesto šventėje gimnazistėms teko pirmą kartą, tačiau akcijoje „Darom“ jos – ne naujokės. „Noriu padėti visiems, dalyvauju ir Gargždų bendruomenės talkose, esu savanoriavusi vasarą moksleivių stovykloje. Taip įgyju patirties, kuri ateityje man pravers“, – prisipažino Saulė, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunoji ambasadorė.

Gimnazisčių savanorystei pritaria ir ją skatina šeimos nariai. „Tokia veikla naudinga ir mums pačioms: ugdome save ir tobulėjame“, – sakė Julija, norinti savanoriauti dar didesnėje – Jūros šventėje. Labiau klausytis nei kalbėti mėgstanti Eglė prisiverčia eiti į renginius, kad įveiktų bendravimo jaudulį.

Nors merginos neslepia, kad joms savanoriška veikla įdomiausia renginiuose, bet sutiktų tvarkyti ir apleistus kapus, nupirkti maisto ligoniams ir atnešti į namus, tvarkyti aplinką.

Neatgraso net piktos replikos

„Maisto banke“ nepatyrusi savanorė jautėsi labai nedrąsi, nes žmonėms reikėjo paaiškinti, kam tas maistas tenka. Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis jai išėjo į naudą – dabar ji žymiai drąsesnė ir atviresnė“, – sakė Evelina. Kad savanorystė keičia žmones, plečia akiratį, pritarė Raimondas (dešinėje) ir Deividas.Įvairios savanorystės patirties sukaupę Lapių pagrindinės mokyklos globos grupės šešiolikmečiai ir septyniolikmečiai buvo atviri: tokia veikla prasminga, nes teikia naudą visuomenei, tai patirtis, kuri jiems pravers ateityje, tai savęs pažinimas ir tobulėjimas.

Su Evelina Simutyte, Sergejumi Gončarovu, Deividu Lavrentjevu ir Raimondu Stanciku vieną vakarą susitikome „Kranto“ pagrindinės mokyklos bendrabutyje, kur vasarą jie gyvena, iš čia eina į darbą. Tačiau šį kartą kalbėjomės apie neatlyginamą veiklą, kuriai jie skiria nemažą savo laisvalaikio dalį.

„Man taip patiko savanoriauti „Maisto banke“, tad vietoj 3 val. prekybos centre dalindama lapelius su produktų, kurių buvo prašoma aukoti sunkiai besiverčiantiems žmonėms, sąrašu išstovėjau 8 val. Šiai veiklai mes buvome paruošti. J. Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje mums rodė filmuotą medžiagą, kaip „Maisto banke“ savanoriavo kiti, kad suprastume, ką darysime ir kaip turime elgtis“, – pasakojo Evelina. Jaunuolių nuo dalyvavimo akcijoje neatgrasė kai kurių pirkėjų piktokos replikos ir net keiksmai, o aukojusių žmonių geri žodžiai jauniesiems savanoriams buvo malonūs.

Talkininkaudami vysto gebėjimus

„Po dalyvavimo „Maisto banko“ akcijoje pats noriu savanoriauti. Tam yra įvairių formų ir sričių. „Vilties bėgime“ bėgome 10 kilometrų ir jautėme moralinį pasitenkinimą“, – prisipažino Sergejus, 6 kartą dalyvavęs „Vilties bėgime“, o dabar gyvenantis Jūros šventės laukimu, kuriai ruošiasi kartu su kitais savanoriais, lankančiais pirmosios pagalbos teikimo užsiėmimus. Trys dienos šventėje, anot jo, bus visapusiškai naudingos. „Iš šventės daug tikiuosi: vystysis komunikabilumas, tobulės anglų kalbos žinios, dažnai nesilankantiems Klaipėdoje mums patiems tai bus ir ekskursija. Kai kurie iš mūsų pildys dokumentus, budės postuose. Tarp 300 šventės savanorių būsime 10–15 Lapių pagrindinės mokyklos globos grupės moksleivių“, – pasakojo Sergejus. Šyptelėjęs jis pridūrė, kad savanorystė padėjo gerai išlaikyti egzaminą: rašinyje, kuriame reikėjo atskleisti kultūrinę patirtį, jis rašė apie savąją „Maisto banke“.

Vieną gegužės šeštadienį vykęs baidarių ir dviračių žygis „Judėk pirmyn su Viltimi“ buvo savęs išbandymas Raimondui ir dar keliems bendraamžiams. „Nuotaika gera, oras geras, smagūs žmonės, važiavę dviračiais. Jiems reikėjo parodyti trasą. Neskaičiavau, kiek pro šalį pravažiavo dviratininkų“, – su šypsena prisiminė vaikinas. Į savanorišką veiklą įsitraukia ir Deividas. Jaunuoliai pripažino, kad yra žmonių, kurie negaudami atlygio nelinkę padėti kitiems, tačiau jie niekada nesigailėjo dalyvavę akcijoje „Darom“, tvarkę apleistus kapus prieš Vėlines, degę žvakutes, gražinę mokyklos aplinką, Gargždų parką. Už paramą, kurią teikia Rotary klubas, jie atsidėkoja švarindami Dangės pakrantes, o už keliones ne tik po Lietuvą jie dėkingi firmos „Tik Jums“ vadovui Valdui Ilginiui, nuolatiniam Lapių pagrindinės mokyklos, įvairių rajono renginių ir iniciatyvų rėmėjui.

Po vasaros darbo statybose į mokslus vaikinai kibs siekdami įgyti profesiją. Jaunuoliai tikino, kad mokslą nebūsią sunku suderinti su savanoriška veikla.


Žinomi žmonės apie savanorystę

  • „Savanoriaudamas pradedi save matyti ne kaip visatos centrą, bet kaip sudedamąją dalelę. Gyvename pereinamuoju laikotarpiu, kai viskas keičiasi. Labai greitai peršokome nuo vienos sistemos prie kitos. Ilgai buvome izoliuoti nuo gerovės. Dabar labai norim tiesiog turėti. Bet turto turėjimas yra prasmingas, tik kai užsiimi pagalba kitiems. Kad ir kaip žiūrėtum, vis tiek gyvenime reikia tik vienos lovos ir vieno miegamojo, ir pusryčiams tau užtenka dviejų sumuštinių, o ne šimto, nesvarbu, kokia tavo sąskaita banke. Kad laimingai gyventum, daug nereikia…

    O jei duodi, daug daugiau gauni. Ir kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Tai neįtikėtina, bet tai dėsnis.

    Aš duodamas turiu laimingą gyvenimą, man to užtenka. Man tai labai daug. Kiekvienas dalykas, kurį darome, mums vienaip ar kitaip sugrįžta. Jei padarei gerą darbą, tavo mąstymas pasikeičia, galbūt peržengi per savo egoizmą. Savanoriška veikla yra tuomet, kai nebegalvoji tik apie save“, – įsitikinęs muzikantas, prodiuseris, aktorius Andrius Mamontovas.

  • „Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja pamatiniai ir labai paprasti gyvenimo dalykai – dėkingas žvilgsnis, dėkingo žmogaus akys, ir tai yra tikra dovana. Iš tikrųjų sugebėjimas dalytis duona, vandeniu, dėmesiu, sugebėjimas parodyti, kad žmogus, kuriam reikia pagalbos, yra svarbus, sugebėjimas būti naudingam vaikui, kuris serga, arba pagyvenusiam žmogui – tai esminiai gyvenimo dalykai, tai gyvos pamokos, ir man atrodo, kad būtent tai pripildo žmogaus gyvenimą. Jautrumas, pagalba kitam žmogui yra labai svarbūs − kaip meilė, kaip pripažinimas, kaip dėkingumas, kaip motinos ir tėvo buvimas. Tai esminiai gyvenimo dalykai, juos patyręs žmogus subręsta. Tai pamokos, kurios padeda žiūrėti į gyvenimą labai išmintingai ir brandžiai. Manau, kad savanorystė – tai šansas tapti išmintingam“, – yra sakęs Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių