Sausio štilis
Euras, euras ir dar kartą euras – tema, kuri Lietuvoje iš antraščių spaudoje nesitraukia jau dvi savaites. Kai kas tai jau vadina psichoze, tačiau reikėtų prisiminti „ligos“ progresavimą iki diagnozės: praėjusių metų pabaigoje žurnalo „Valstybė“ atliktoje visuomenės apklausoje net 43,7 proc. respondentų pareiškė, kad didžiausią rūpestį laukiant 2015-ųjų jiems kelia euro įvedimas. Mažesnis nerimas žmones kamavo dėl Rusijos agresijos Ukrainoje (baisu, ar tai nepersikels pas mus? Ne, pasirodo, baisu tik 18,7 proc.). Nerimo taip stipriai nekelia kerojanti korupcija, net ekonomikos svyravimai. Pagrindinis lietuvio rūpestis – piniginės turinys, pranokstantis laisvės, valstybės politikos, o tuo pačiu ir visų mūsų ateities planavimą.
Tai akivaizdi tiesa. Nes žmonės metų pradžioje tik turtų likimu ir rūpinosi. Didžiausios baimės ne kartą transliuotos viešai – žmonės sausį taupys ir nekels kojos iš namų. Smulkieji prekybininkai net prognozavo, kad kasos aparatus ištiks sausra, o jiems ateis juodos dienos. Visokios prekybininkų profsąjungos šaukte šaukė, kad turgininkai nė nesiruošia iki sausio 15 dienos prie savo prekystalių grįžti. Neva neims jie tų nučiupinėtų, iš taupyklių iškratytų centų ir nevargs atiduodami grąžą eurais. O atsitiko kitaip – visoje šalyje (ne išimtis ir Gargždai) lauko turguose šąlančių prekeivių buvo. Toji mažuma laukė, gal būtent į turgų ar kioskus žmonės bėgs išleisti paskutinių litų. Kalbama, kad buvo kaip toje patarlėje – kas surizikavo, tas šampaną gėrė. Tad lietuviai tik profesionaliai meluoja apie amžinai tuščias pinigines. Jos buvo pilnos. Užtat dabar tikrai tuščios – litai išleisti. Tik ar ne nesąmonių prisipirkote?
Pirmajame šiemet „Bangos“ numeryje spausdinome straipsnį apie prekybininkų darbą dviem valiutomis. Paminėjome, kad dalis turgaus prekeivių, kol aprims euro įvedimo bangos, pasirinko atostogas. Rėmėmės realiu vaizdu Gargžduose – turgus tikrai buvo tuštokas. Netrukus sulaukėme dėvėtų drabužių pardavėjų replikos – esą „ką čia prirašėte, kad mes nedirbameǃ Dirbame mes. Ir va po jūsų straipsnio nė vieno kliento neturimeǃ“ Savotiškai įdomu pasidarė, kad „Banga“ gali turėti tokį poveikį. Manyčiau, žmonės tikrai dar tik pratinosi prie naujos valiutos.
Kam jau kam, bet dėvėtų drabužių pardavėjams dabar turėtų ateiti aukso amžius. Tereikia palaukti naujų kolekcijų akropoliuose ir biguose – pamatę išaugusias drabužių kainas pirkėjai į labdaras ne tik sugrįš, bet ir draugų atsives.
Tam tikras sociologines apklausas galėtų atlikti ne tik „Valstybės“ žurnalas, bet ir vietinė „Banga“. Štai antradienį laikraštis buvo sulaukęs kvietimo į elektros perdavimo operatoriaus AB „Litgrid“ nemokamą seminarą. Specialistai norėjo išaiškinti apie virš mūsų galvų nutiestų elektros laidų poveikį. Sakė, kad įjungus naująją elektros liniją Klaipėda–Telšiai (elektra „parteka“ nuo Dovilų pusės), žmonės seniūnams reiškė nuogąstavimus: ar tie laidai pavojingi, ar po jais galės statyti namą, ar galės karves ganyti? Ir ką jūs manote? Į viešą, nemokamą seminarą su kavos vaišėmis atėjau viena. Organizatoriai tik skėsčiojo rankomis ir svarstė: gal lankytojų būtų daugiau, jei po renginio būtų koncertavęs Radži? Veikiausiai. Kaip prisibelsti į žmonių namus, kuriuose yra baimių dėl elektros spinduliavimo, organizatoriams galvoti greičiausiai nereikia. Kai pasijus nuskriausti, žmonės patys juos susiras ir paprašys kompensacijos. P. S. Kavos vaišės buvo skanios. Jei seminarą pražiopsojote netyčia, „Banga“ padirbėjo už visus ir jau trečiadienio numeryje išspausdino informaciją, ką visgi turėtumėte žinoti, jei turite reikalų po aukštos įtampos laidais.
Dirbame ir už tuos, kurie turi problemų dėl euro. Štai anądien į redakciją paskambinusi 85-erių močiutė guodėsi, kad į Gargždų paštą nunešė per 200 litų monetomis (supakuotomis paeiliui), bet buvo pašiepta. Viena darbuotoja išrėžė, kad pinigai – iš autobuso. Nusprendėme skandalo šioje istorijoje neieškoti – o jei gargždiškės viena kitą neteisingai suprato? Kuo mažiau eskaluosime menkus nesusipratimus, tuo greičiau priprasime prie jau nepakeičiamo euro.
Pinigų psichozė šiomis dienomis turėtų rimti. Vakar oficialiai baigėsi Lietuvos banko duotas terminas prekybos vietose atsiskaityti litais. Jei dar jų turite, išsikeisti galite paštuose, komercinių bankų skyriuose, kredito unijose. Didžiausią apgultį šios įstaigos jau atkentėjo, nurimo ir piktų klientų pagieža. Kaip nusiteikti teigiamai? Išeitį siūlo loterijos bilietų pardavėjai. Bilietus, tiesa, jie pabrangino, bet skelbia skambią žinią – išaugs ir prizų fondai. Taigi, pirmyn. Susikurkime iliuziją, kad galima per naktį praturtėti ir vėl kišenėse turėti 3,45280 karto daugiau grynųjų.
