Sausio 13-oji gargždiškius telkė vienybei ir pasididžiavimui laisve

Atmintis
17 sausio, 2018
0

Laisvės gynėjų dieną žmonės rinkosi su trispalvėmis, o kai kurie vilkėjo tautinius rūbus.

Sausio 13-osios pavakarę Laisvės gynėjų diena Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotose šv. Mišiose ir aikštėje prie Muzikos mokyklos Laisvės žibintų akcijoje sutelkė gausų žmonių būrį, susirinkusį pagerbti žuvusiuosius už laisvę ir pasiryžusį išsaugoti vienybės ir drąsos pamokas. Tas, kurios įgytos ginant nepriklausomybę nuo sovietinių agresorių. Laisvės žibintų šviesoje visuomeninės organizacijos dėka pagerbiant Valstybės atkūrimo 100-metį buvo atidengta atminimo lenta, simbolizuojanti pagarbą visiems žmonėms, kurie savo apsisprendimą dėl pamatinių tautos vertybių padarė būtent 1991-ųjų sausį ir jų nekeičia iki šiol.

Mūsų savanoriai – geriausi

Po pakylėtų šv. Mišių Gargždų bažnyčioje Gargždų kultūros centro surengtoje prasmingoje ir žiemos geluonį įveikiančioje Laisvės žibintų akcijoje ir atminimo lentos atidengimo ceremonijoje prie Muzikos mokyklos dalyvavo Sausio 13-osios gynėjai, rajono sąjūdiečiai ir tremtiniai, kai kurie Savivaldybės vadovai bei rajono Tarybos nariai, šauliai, savanoriai, pedagogai ir kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, Atviro jaunimo centro, nevyriausybinių organizacijų atstovai, nemažas būrys įvairaus amžiaus gargždiškių, kai kurie jų vilkėjo tautinius rūbus. Taip pat jais pasipuošusi renginį jautriai ir nuoširdžiai vedusi Gargždų kultūros centro kultūros projektų vadovė Vaida Skuodienė susirinkusiuosius pirmiausia paskatino kartu sugiedoti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Valstybės himnu tapusi giesmė, giedama visų susirinkusiųjų, ir Tylos minutė žuvusiųjų už laisvę atminimui įkvėpė vienybės dvasią, pasididžiavimą savo Valstybės atkūrimo šimtmečiu. Ši data pleveno iš žvakučių sudėtame junginyje, kurį apjuosė Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa. Beje, šiandien Vilniuje minint 27-ąsias Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metines gargždiškiams jau trečią kartą iš eilės bus įteiktas pereinamasis apdovanojimas pagal Lietuvos XIV a. kario ginklo pavyzdį nukaltas kalavijas, reiškiantis, jog kuopa yra geriausia šalyje.

Atminimo lenta – pagarba pasirinkimui

302-osios kuopos kariai oriai perkeisdami trispalvės audeklus atidengė prie Muzikos mokyklos sienos pritvirtintą atminimo lentą, bylojančią, kad čia 1991 m. sausį veikė rajono Sąjūdžio būstinė, o iš aikštės žmonės išvažiavo ginti parlamento į Vilnių arba svarbių objektų Klaipėdoje. Centrinėje miesto aikštėje tą sausio 13-ąją įvyko ir mitingas, kuriame išsakyta nuostata likti ištikimiems Lietuvos valstybei.

Minėta atminimo lenta yra visuomeninė iniciatyva, finansuota tik iš nevyriausybinės organizacijos rajono Veiklių moterų sambūrio lėšų. Taip visuomeninė organizacija siekė įprasminti Valstybės atkūrimo šimtmetį ir pagerbti visus žmones, kurie 1991 m. sausį apsisprendė bet kokiomis priemonėmis ginti savo šalies nepriklausomybę.

„Broliai ir sesės, po 27-erių metų Sausio 13-oji mums tampa dar svarbesnė, dar reikšmingesnė“, – kreipdamasis į šeštadienio vakarą prie Muzikos mokyklos susirinkusius žmones ir dėkodamas už nevyriausybinės organizacijos Veiklių moterų sambūrio iniciatyvą atminimo lenta pažymėti Sausio įvykius Gargžduose kalbėjo Seimo narys, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė akcentavo, jog šis vakaras ne tik mums patiems, bet ir pasauliui parodo, kad esame vieningi ir pasiryžę apginti savo laisvę. „Žuvusiųjų laisvės gynėjų auka yra įpareigojimas kiekvienam iš mūsų išsaugoti ir kurti Lietuvą“, – kalbėjo politikė. Tarybos narė, LKD-Tėvynės sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė minėjime akcentavo, kad per 27 metus turėjome išmokti naudotis Dievo dovana – laisve. „Turėjome turėti ir atsakomybių, ir nuovokos, ir proto. Kaip mums sekėsi, galime įvertinti šiandien“, – simbolinę puokštę skirdama žuvusiesiems laisvės gynėjams ir jų artimiesiems visiems linkėjo gyventi taip, tarsi nuo kiekvieno žmogaus poelgio ar darbo priklausytų Lietuvos likimas.

Aikštėn sukvietė gaisrinės

Kiekviena Sausio 13-oji suteikia vertingą progą išgirsti apie svarbią valstybės istorijos giją – žmonių visuotinį pasiryžimą ginti nepriklausomybę. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Tarvydas prisiminė, kad tomis ypatingomis 1991 m. sausio dienomis rajono Sąjūdžio būstinė dirbo Muzikos mokyklos pirmajame aukšte, vyrai koridoriumi vaikščiojo geležiniais strypais apsiginklavę. „Kai kurios sąjūdietės budėjo net dvi paras, šalyje buvo labai nerami atmosfera, jos telefonu priiminėjo naujausią informaciją, kas vyksta Vilniuje. Po labai sunkios sausio 13-osios nakties sekmadienio rytą grįžau namo trumpam pailsėti, bet netrukus gavau nurodymą iš Klaipėdos priešgaisrinės tarnybos centrinio štabo: kvieskite žmones į Gargždų centrinę aikštę. Būtent čia, prie Muzikos mokyklos, sekmadienį įvyko žmonių mitingas už laisvą Lietuvą. Prisirinko pilnutėlė aikštė gargždiškių. O kaip jie sužinojo? Mes tris priešgaisrinės tarnybos mašinas apie 11 val. paleidome su sirenomis į miesto gatves, jie budino žmones ir kvietė į mitingą.“

Adelija Radžienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė, tuomet buvusi viena iš jauniausių sąjūdiečių, susirinkusiesiems pasakojo, kad iš aikštės prie Muzikos mokyklos išvyko net 5 žmonių autobusai ginti Nepriklausomybės idealų. „Mums Sąjūdis tą vakarą rekomendavo važiuoti į Klaipėdą, vyravo nežinomybė, bet žmonių nusiteikimas buvo stiprus. Klaipėdoje sutikome kaimyną Vytautą, tas nusistebėjo, kad mudu su Stasiu tuščiomis rankomis atvykome prieš tankus. Jis praskleidė kailinukus, o po jais – geležinis strypas“, – prisiminimais dalijosi Adelė, akcentuodama, kad minėti ar nepaminėti – visi mes už laisvą Lietuvą. Ji tokia ir bus, jei išlaikysime 4 kolonas: Dievą, tautą, šeimą, moralę.

Formavo 4 etapai

Gargždiškis Antanas Skyrius nedvejodamas jau sausio 12-ąją išvyko iš Gargždų ir tą naktį Parlamente pakliuvo į patį įvykių įkarštį. Jam buvo patikėta ypatinga misija, tačiau Laisvės žibintų vakare šeštadienį jis apie tai nekalbėjo. Antanui rūpėjo pasakyti, kad jį patį, kaip pilietišką žmogų, suformavo 4 etapai: akcija „Apglėbkime Baltiją“, Baltijos kelias, Sausio 13-oji ir rugpjūčio pučas Maskvoje. „Netikėtai tomis dienomis ten teko būti. Vykstant pučui girdėjau, kaip Jelcinas kalbėjo, kad demokratija bus visame pasaulyje, ir Rusijoje, ir Lietuvoje. Grįždami iš Maskvos Panevėžyje sužinojome, jog Jelcinas įsakė iš Lietuvos išvesti sovietinę kariuomenę. Tada man akmuo nuo širdies galutinai nusirito“, – prisiminė Antanas.

Išplėštų tik su širdim

Trys gargždiškiai draugai Virgilijus Skuodas, Viktoras Kura, Rimantas Lukošius tomis atmintinomis sausio dienomis taip pat padarė savo apsisprendimą: jauni vyrai stojo ginti Lietuvos parlamentą. „Tą naktį buvo žymiai šalčiau nei šįvakar. Mums per langus žiūrint į besimeldžiančią ir giedančią tautą tai buvo stipri motyvacija likti viduje ir nepasiduoti. Mes Parlamente saugojome cokolinio aukšto išėjimą, patalpa buvo nedidelė. Tik iš radijo taško girdėjome glaustą informaciją: puola, šaudo! Kai kelias paras esi tokioje aplinkoje, ta įtampa pradeda eiti per širdį, per smegenis. Kai matai priešą – lengviau. Buvome įsitikinę, kad tauta jau yra trypiama okupantų“, – prisiminimais dalijosi V. Skuodas. Lemtingiausia akimirka buvusi ta, kai visiems Parlamento gynėjams, šauliams, savanoriams Seimo pirmininkas V. Landsbergis, krašto apsaugos ministras A. Butkevičius, kunigas R. Grigas pasiūlė per 15 min. apsispręsti ir palikti pastatą, kas nebeišgali. „Neslėpsiu, buvo, kurie išėjo, bet į rikiuotę grįžo didžioji dalis. Gavome nuodėmių išrišimą, priėmėme priesaiką ir buvo įsakyta laikytis iki galo. Atmintis gyva tol, kai kažkas tai liudija. Saugokime tai, ką iškovojo žuvę broliai, draugai ir jūs, čia stovėję. Teišlieka didi pagarba ir priminimas ateinančioms kartoms“, – kalbėjo V. Skuodas.

Laisvės žibintų vakaro pabaigoje simboliškai nuskambėjo R. Lukošiaus prisiminimas: „Dar sovietmečiu vaikystėje buvau šioks toks kolekcininkas. Tad vienoje gražioje knygelėje perskaičiau tokius žodžius, kurie, matyt, mane ir užaugino: „Jei norėtų, viską iš manęs atimtų, bet Tėvynės meilę jie nebent išplėštų su visa širdim“.

1991 metais sausio 13-ąją įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus.
Užimti svarbius Lietuvai objektus atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą sovietinės armijos kariškiai atsisakė.
„Iš visos širdies tariame ačiū sąjūdiečiams Žibutei Gincienei, Janinai Kerpaitei, Aldonai Vareikienei, Ignui Vaičeliūnui, Juliui Vyšniauskui, Kęstui Ivanauskui, Česlovui Tarvydui, Adelijai ir Stasiui Radžiams, Jonui Čiapui, Rimantui Žiobakui, Antanui Skyriui, Aleksandrui Skuodui, Jonui Šimėnui. Ačiū ir 1991 m. sausį tarnybos reikalais Vilniuje buvusiam gargždiškiui Sigitui Pilkauskui, kuris buvo sužeistas kulka į koją, – ir dar daugeliui kitų rajono žmonių, kurių neišvardijau, tačiau jie kartu dirbo vardan mūsų laisvės“, – Sausio 13-osios minėjime visų susirinkusiųjų vardu dėkojo renginio vedėja V. Skuodienė.