Šaudymo pratybose savanoriai lavino ir ištvermę, ir taiklumą
Šūvių garsai. Artėjame prie Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligono, kuriame vyksta Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-osios lengvosios pėstininkų kuopos, kuri įsikūrusi Gargžduose, šaudymo pratybos. Jose – kovinių granatų mėtymas, taiklaus šaudymo principų mokymai ir dieninis bei naktinis šaudymai. Visa tai iš arti praėjusį savaitgalį stebėjo „Bangos“ žurnalistė ir laikraščio jaunųjų korespondentų klubo narys.
Kartoja, kol įvykdo
Kariams savanoriams per visus metus yra vykdomas kovinis rengimo ciklas, kurio metu lavinami šaudymo, granatų mėtymo įgūdžiai, taktika, laikomi fiziniai normatyvai, einamas 10 km žygis, skaitomos teorinės paskaitos.
Šaudymo pratybos – tik viena mokymo dalis. Tada kariai savanoriai ginklą prisitaiko sau, kitaip tariant jį „prisišaudo“. Taip pat išbando savo taiklumą šaudydami įvairiu atstumu.
Kartu su mūsų jaunuoju korespondentu Robertu turėjome galimybę tai patirti. Pirma situacija: imitacinės kovinės granatos mėtymas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta numesti 25 metrus daugiau kaip 200 g sveriančią netikrą granatą, bet yra tam tikros taisyklės, kurių privalu laikytis. Taip pat reikia šią užduotį atlikti keturiais būdais – mesti stovint, priklaupus, gulint ir įsibėgėjus.
Šio pratimo instruktorius vyresnysis leitenantas Sigitas Stonys juokavo, kad granatas gerai mėto tie, kurie vaikystėje akmenimis langus daužė. „Ne visi iš karto yra taiklūs, būtina lavinti įgūdžius, tam reikalinga ir ištvermė, kantrybė“, – teigė jis. Tuo įsitikinome patys – beveik nė vienos granatos nenumetėme į reikiamą vietą. „Jeigu neišlaiko šito pratimo, tada karys negali mėtyti kovinių granatų ir kartoja tol, kol įvykdo reikalavimus“, – aiškino S. Stonys.
Gąsdino, bet intrigavo
Išklausėme taiklaus šaudymo principų mokymus, kuomet tikrinome, kokie sunkūs yra AK-4 ginklai ir kulkosvaidžiai, pastarieji sveria 11,6 kg. Nepasiruošus fiziškai tikrai nėra lengva šaudyti.
Prieš einant į šaudyklą kariai savanoriai yra dar kartą ruošiami. „Primenu tai, ką jie jau yra anksčiau išmokę – taiklaus šaudymo principus. Paskui viską išbandome praktiškai“, – paaiškino vyresnysis seržantas Ričardas Ruškys.
302-osios lengvosios pėstininkų kuopos kuopininko, laikinai einančio vado pareigas, vyr. srž. Aivaro Cipario teigimu, gerai šaudoma tada, kai iš 25 metrų jau pataikoma į degtuko dėžutės dydžio plotą.
„Iš pradžių mokomės šaudyti iš trumpesnių atstumų ir mėtyti imitacines granatas, kad kariai savanoriai turėtų įgūdžių, o tik tada leidžiame atlikti sudėtingesnes užduotis“, – sakė jis.
Nors karių savanorių atliekamus pratimus stebėjome iš saugaus atstumo, krūptelėdavome nuo kiekvieno šūvio, kurio garsas primena nemenką sprogimą. Iš pradžių kariai prisitaikė ginklą sau, kad pataikytų ten, kur reikia. „Tam, kad pataikytum, kur nori, reikia ginklą pritaikyti sau ir jeigu taip nėra, tada – reguliuoti“, – mokė kapitonas Martynas Staugas.
Tinkamai atlikus šitą pratimą einama prie kitų užduočių, kai atstumas nuo 25 metrų pailgėja iki 100, 200, 300 ar net 400 metrų. Priklausomai nuo to, kokį lygį pavyksta pasiekti kariui savanoriui. „AK-4 ginklai yra skirti šaudyti maksimaliai keturių šimtų metrų atstumu“, – patikslino šaudymo instruktorius vyr. ltn. Aleksandras Šukys.
Išlaikyti įskaitą – svarbu
Neatlikus kurio nors iš šaudymo pratimų, yra grįžtama prie ankstesniojo. „Ne visada kaltas ginklas, nemažai priklauso ir nuo paties žmogaus įgūdžių. Per šias pratybas prie ankstesniojo pratimo grįžo apie 20 proc. karių“, – pastebėjimais dalijosi A. Šukys.
Išlaikyti įskaitą kariams savanoriams svarbu norint siekti aukštesnių karinių laipsnių ir vykti į tam tikrus mokymus. „Vadovybė atsižvelgia į tai, ką karys yra išsilaikęs ir kaip gerai tai padaręs, tada jį siunčia į atitinkamus kursus. Viskas susideda, kas susiję su kario laipsniu, ir pan. Karys privalo mokėti tam tikrus karybos dalykus, o pratybos yra būdas jį išmokyti“, – apie pratybų reikšmę pasakojo vyr. ltn. Sigitas Stonys.
Paskutinę pratybų dieną rengtas įskaitinis šaudymas – kariai savanoriai turėjo išsilaikyti tam tikrus testus, kad galėtų naudotis atitinkamais ginklais ar pakelti savo kvalifikaciją.
Mums, žurnalistams, dalyvauti šaudymo pratybose ir pamatyti savanorių kasdienybę iš arti buvo ir smalsu, ir įdomu. Ar patys galėtume ir gebėtume tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose – sunku pasakyti. Pratybose savo akimis įsitikinome, kad Lietuvoje jau trečius metus geriausios kuopos vardą pelniusi Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji kuopa yra darni, draugiška ir patikima komanda.
Edita KALNIENĖ
Roberto MACIAUS nuotr.
