Rinkimai

Amerikietiška svajonė tapti prezidentu svaigino ir gargždiškius

Jungtinėse Amerikos Valstijose kiekvienas vaikas svajoja tapti šalies prezidentas. Atrodo, jog ši amerikietiška svajonė vis labiau užvaldo ir lietuvių tautą. Net 14 asmenų pretendavo tapti kandidatais Lietuvos valstybės prezidento rinkimuose. Tarp jų buvo ir tokių, kurie visiškai nežinomi nei visuomeniniame, nei politiniame gyvenime. Jie nedalyvavę net žemutinėje politikos grandyje – niekada neišrinkti rajonų ar miestų tarybų nariais, nebuvę visuomeninių judėjimų lyderiais.

Tad peršokti kandidatų kartelę – surinkti daugiau kaip 20 000 remiančių piliečių parašų – įstengė tik 8 svajojantys apie prezidento regalijas. Tiesa, vienas iš jų savo ketinimų atsisakė.

Antrą kartą nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus ir gargždiškiui Vytautui Kundrotui, kuris pretendavo tapti kandidatu prezidento rinkimuose dar 2002 metais, tačiau ir tada Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) mūsų kraštietis nepateikė jo kandidatavimą remiančių piliečių parašų.

Gargždiškis tikėjo tautos protingumu

Žurnalistikos mokslus 1982 m. baigęs gargždiškis Vytautas Kundrotas, prisistatantis publicistu, į „Bangos“ klausimą, kodėl po 2002 metų nesėkmės šiemet vėl buvo pareiškęs norą dalyvauti prezidento rinkimuose, atsakė: „Antrą kartą kandidatuojantis žmogus nebūtinai pasiekia didesnių rezultatų. Kiekvieni rinkimai vis kitokie. Dėjęs dideles viltis į pastebėtas galimybes vienuose rinkimuose, kituose negali jų įgyvendinti, kadangi rinkimų tvarka yra pasikeitusi.“ Visuose prezidento rinkimuose esą kandidatų, kurių savybės nevisiškai tinka prezidento postui. Vienas – nepakankamai išsilavinęs, kitas – nepateisina tautos nuotaikų. Apie save pretendento anketoje gargždiškis neatskleidė beveik jokių žinių.

Penkiasdešimtmetis V. Kundrotas, atsakydamas į mūsų laikraščio klausimus, akcentavo, jog jau 2002 metais laikėsi nuomonės, kad kandidatuoti reikėtų esant vyresnio amžiaus. Be to, privalumu jis laikęs tai, kad nebuvo patekęs į kėgėbistines komplikacijas.

Gargždiškis, nors ir neturintis jokios politinės ar visuomeninės veiklos patirties, „Bangai“ tvirtino, esą su prezidento institucija buvo neblogai susipažinęs jau iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Kokiu būdu? Skaitydamas knygas.

Buvęs pretendentas į kandidatus V. Kundrotas, dar nežinodamas parašų rinkimo rezultatų, skelbė, kad nereikėtų keisti Konstitucijos, nes esą prezidentas turi pakankamai galimybių. Tik reikią sumanymų. Be to, kuo ilgiau Konstitucija nekeičiama, tuo labiau tenka pripažinti ją priėmusios tautos protingumą.

Balandžio 2 d., kai Vyriausiajai rinkimų komisijai reikėjo pateikti užpildytus parašų rinkimo lapus, gargždiškis V. Kundrotas VRK nepasirodė.

Pastebėjo naikinant valstybės pamatus

Kiti pretendentai į prezidentus dar tik svarstė, dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltas kandidatas Valentinas Mazuronis veltui laiko nešvaistė. Jau vasario pabaigoje pakvietė mūsų rajono gyventojus į susitikimą. Sausakimša Gargždų kultūros centro salė buvo akivaizdus signalas, kad šiam tvarkiečių pretendentui surinkti reikiamą piliečių parašų skaičių bus vieni juokai. Taip ir atsitiko. Už V. Mazuronį, kad jis būtų įregistruotas kandidatu į prezidentus, „galvas paguldė“ apie 35 000 tvarkos išsiilgusių Lietuvos piliečių.

Viešnagės Gargžduose metu surengtoje spaudos konferencijoje į „Bangos“ klausimą apie galimą „Lietuvos pašto“ privatizavimą, o tada kaimo žmonės, ko gero, liktų be laikraščių pristatymo paslaugos, V. Mazuronis atsakė kritikuodamas ir buvusius, ir esamus valdžios sprendimus:

„Tokius neapgalvotus žingsnius lemia tai, kad mes neturime jokios valstybės vizijos. Pažiūrėkime, kas dabar vyksta su mokyklų reforma. Niekas nesigilina, ką reiškia mokyklos panaikinimas kaime. Tokia pati situacija ir su kultūros namais. Valstybės vystymo tendencija darosi nesuvokiama, naikinamas visas kontekstas, kuriame yra Lietuvos esmė ir stiprybė – kaimas. Ir tai pinigais neįvertinama. Anksčiau kiekviename kaime buvo gydymo įstaiga, mokykla, bažnyčia, paštas. Ir tas kompleksas buvo gyvybingas, jis veikė. O tai, kas yra daroma dabar, yra ne kas kita kaip valstybės pamato naikinimas“.

Nevykėliams – finansiniai nuostoliai

Parašų rinkimo barjerą dar sėkmingai įveikė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė – 36 000, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis – 37 000, Darbo partijos pretendentė Loreta Graužinienė – 33 500, savarankiškai save iškėlęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas – 27 000, taip pat savarankiškai mėginanti rinkimuose dalyvauti Kazimiera Prunskienė – 25 000, socialdemokratas, Seimo narys Algirdas Butkevičius – 32 000. „Prisikėlėlių“ pretendentas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas vos peržengė reikalaujamą ribą. Surinko 21 078 parašų. Tad susiprato savo kandidatūrą atšaukti. Mat VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, ankstesnių rinkimų patirtis rodo, jog vidutiniškai nekokybiškais pripažįstama apie 20 proc. surinktų parašų. Jie turi būti patikrinti per dešimt dienų.

Nevykėliai pretendentai į valdžios olimpą patiria nemenkus finansinius nuostolius. Prezidento rinkimuose kandidatuojantieji privalo pateikti 11 600 litų užstatą. Jis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jei kandidatas gavo daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Užstatą praranda pretendentai laiku neįteikę 20 000 jų kandidatavimą remiančių piliečių parašų. Taigi šiemet tokių yra net 6, tarp jų – ir mūsų kraštietis. Valstybė iš jų susižėrė per 80 000 litų.

Nesėkmingai pretendavęs tapti kandidatu į prezidentus V. Kundrotas yra ne vienintelis mūsų kraštietis. 2002-ųjų rinkimuose buvo susiruošusi dalyvauti ir gana vargingai besiverčianti Gargždų miesto gyventoja, prisistatanti teisininke. Moteris, pasiskolinusi pretendento užstatui 5 000 litų iš garbaus amžiaus patriotiškai nusiteikusio gargždiškio, netapo kandidate į prezidentes. Tačiau pasiskolintų pinigų geruoju negrąžino. Patiklaus senolio artimiesiems teko kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. „Kandidatės“ skolos našta tada prislėgė studentę dukrą.

Vyriausioji rinkimų komisija balandžio 17 dieną skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą. Tą dieną prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.

Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, planuojamas kartu su Europos Parlamento rinkimais birželio 7 dieną.

Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 21 pirmininkas Zigmas Bitinas „Bangą“ informavo, jog pretendentų į kandidatus parašų rinkimo laikotarpiu jokių skundų komisija negavo.

Vilija BUTKUVIENĖ