Rimkų–Lėbartų kelias „tarkuoja“ automobilius

„Jaučiamės lyg per tarką važiuotume: trata, barška ne tik automobiliai, bet ir dantys“, – taip vaizdžiai kelio Rimkai–Lėbartai būklę „Bangai“ apibūdino Rimkų kaimo gyventoja Aldona Toliušienė. Aktyvūs gyventojai su tokia situacija nesitaiksto ir patys mina Susisiekimo ministerijos slenksčius dėl finansavimo. Rytoj šio kelio likimą spręs ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Srautai didėja

A. Toliušienė pasakojo, kad Rimkų kaime gyvena jau 3 metus. Viena iš didžiausių bėdų – kelias Rimkai–Lėbartai. „Sako, jog jis yra vietinės reikšmės. Tačiau mes nesutinkame, eismas yra labai intensyvus. Pavyzdžiui, Lapkričio 1-ąją viena kaimynė suskaičiavo, jog per valandą Lėbartų kapinių link pravažiavo 300 automobilių. Sunkiasvorio transporto srautai taip pat labai padidėjo. Patys gyventojai, važinėjantys keliu Rimkai–Lėbartai, nespėja remontuoti automobilių, o juk vaikus į mokyklą reikia nuvežti, žinoma, tuo pačiu keliu darda ir mokyklinis autobusiukas. Paskutiniu metu džiaugiamės bent tiek, kad kelias yra dažniau greideriuojamas“, – pasakojo A. Toliušienė.

„Kelias Rimkai–Lėbartai yra įrašytas į ilgalaikį planą iki 2020 metų. Kai bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir paskirtas finansavimas strateginiame veiklos plane ar Kelių priežiūros ir plėtros programoje, tada bus organizuojamos viešųjų pirkimų procedūros ir atliekami rangos darbai“, – aiškino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Jokubaitytė.

Pasak „Bangos“ skaitytojos, dar tada, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis, kelio Rimkai–Lėbartai tvarkymo darbams buvo skirti 400 tūkst. Lt. „2011 m. už 353 818,67 Lt kelio atkarpoje (apie 2,2 km) buvo išgenėti menkaverčiai medžiai, krūmai, padaryta kelio sankasa, atliktas žvyravimas, sutvarkytos vandens pralaidos, atnaujinti tilto atraminiai turėklai, sustatyti signaliniai stulpeliai ir pan. Kas buvo įmanoma, tą padarėme“, – tvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokubaitytė.

Kovojo Susisiekimo ministerijoje

Gyventojai šiais darbais neapsiribojo. Dar pernai nuvyko į Susisiekimo ministeriją ir nenusivylė. „Šiais metais buvo skirtos tikslinės ministerijos lėšos kelio Rimkai–Lėbartai techniniam projektui parengti. Pastarasis už 25 tūkst. Lt jau yra paruoštas. Tačiau iškilo kita problema. Kelio juosta kartu su kelkraščiais ir pan. turi siekti 15 metrų, o Rimkų–Lėbartų kelyje kai kur ji siekia vos 7 metrus. Tai reiškia, kad dalis keliui reikalingos zonos patenka į privačius sklypus. Kai buvo tvarkomas Ežaičių kelias, situacija buvo panaši. Tačiau ten patys gyventojai neatlygintinai sutiko pasirašyti sutartis dėl servitutų nustatymo. Šiuo atveju kelias patektų į 8 privačius sklypus. Dalis savininkų nesutinka dėl servitutų nustatymo ir gina savo konstitucinę teisę į nuosavybę. Dėl to rytoj vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai svarstys klausimą dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams“, – dėstė Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė K. Jokubaitytė. Tai sužinojusi A. Toliušienė iškart informavo, jog rimkiškiai, norintys asfaltuoto kelio, dalyvaus posėdyje ir atstovaus savo interesams.

Kodėl skirtingos išlaidos?

A. Toliušienė užsiminė, kad kyla klausimų ir dėl dar vieno dalyko. Kelio Rimkai–Lėbartai techniniam projektui įgyvendinti esą reikia apie 4 mln. Lt, kelias yra apie 2,2 km. „Beveik toks pat yra ir Ežaičių kelias, tačiau jam pakaks 2 mln. Lt. Iš kur tokie skirtumai?“ – klausia A. Toliušienė.

„Tai klaidinga informacija. Keliui Rimkai–Lėbartai pagal skaičiuotiną kainą reikės per 3,8 mln. Lt. Be to, finansų poreikis priklauso nuo kelio konstrukcijos: nuo nuolydžių, pagrindų konstrukcijos, reikalingų tiltų ir t. t. Bet kuriuo atveju, kai Savivaldybė paskelbia viešąjį konkursą darbams nusipirkti, jį laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą ir atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Mažiausios kainos kriterijus ne visada pasiteisina. Pavyzdžiui, dalyvaujantieji konkurse „numuša“ kainą, laimi konkursą, tačiau po to negeba už tokius finansus įgyvendinti projekto – visko pasitaiko“, – patirtimi dalijosi valstybės tarnautoja K. Jokubaitytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių