Renginiai

Visuomeniniai judėjimai siekia būti išgirsti

Nepartinių visuomeninių judėjimų renginyje Klaipėdos muzikinio teatro salėje susirinko šių judėjimų atstovai ir ne itin gausus visuomenės būrys. Liejosi problemos, kurias spręsti, kaip reziumavo renginio svečias advokatas Kęstutis Čilinskas, gali tik kartu susibūrę piliečiai.

Alternatyvūs energijos šaltiniai

Klaipėdos rajono gyventojas V. Švanys kalbėjo apie stichiškai rengiamus alternatyvius elektros energijos gaminimo įrenginius. Jo nuomone, mažosios elektrinės prie upių, kurių planuojama pastatyti apie 170, gamins palyginti mažai energijos, tačiau upės beveik bus sunaikintos. „Jau išduoti leidimai statyti apie 1000 vėjo jėgainių. Tai taip pat daroma neaptarus su gyventojais ir nepatvirtinus specialaus jų išdėstymo plano“, – teigė pranešėjas. Pasak jo, jėgainių darbas tolygus banditų šėlsmui keturračiais. V. Švanys vardijo neigiamą vėjo jėgainių įtaką gamtai, aplinkai, ypač gyventojams ir siūlė labiau domėtis geoterminės energetikos gamyba.

Valstybė palaiko monopolistą

Klaipėdos rajono „Minijos“ sodininkų bendrijos pirmininkas G. Polionovas teigė, jog sodininkų bendrijos, kuriose žmonės gyvena nuolat, naudoja vis daugiau elektros energijos. Sodininkai savo lėšomis įsirengė elektros tinklus, pastotes, kitą įrangą. Dabar šiuos ūkius, kaip nurodo Vyriausybės dokumentai, pradeda perimti AB Rytų skirstomieji tinklai ir VST. Tiesa, kalbama apie elektros ūkio pirkimą. G. Polionovas paaiškino, jog nepriklausomi ekspertai įvertino „Minijos“ sodininkų bendrijos elektros ūkį 199 tūkst. Lt, tačiau VST vadovai net derėtis nepradeda. Vieša paslaptis, kad bendrijų šimtus tūkstančių kainuojantį elektros ūkius VST perka už 1 Lt. Ar turi sodininkai kitą išeitį? Pagal valdžios sprendimus – ne itin. Tiesa, įsisteigė viena kita privati įmonė, siūlanti pirkti elektros ūkius, tačiau jos dar jaunos, vadovai nepažįstami, tad didelio sodininkų pasitikėjimo nesulaukia.

Dar vienas monstras

Klaipėdos mieste ir vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje veikia dvi chemijos gamyklos. Kaip kalbėjo ekologas D. Elertas, jų skleidžiama tarša didelė, tačiau ne visi jos komponentai registruojami. Ekologas akcentavo, jog nefiksuojama suminė tarša. Pasak jo, netrukus atsiras dar vienas monstras – laisvojoje ekonominėje zonoje rengiamasi statyti atliekų deginimo įmonę. „Tai daroma pusiau slaptai, žmonėms neteikiama informacija“, – kalbėjo ekologas. Jis aiškino, jog užsienio šalyse atliekos deginamos, tačiau ten jos rūšiuojamos, o Dumpių sąvartyne to nedaroma. Dėl to pavojus žmonių sveikatai dar padidės. Jį, pasak kalbėtojo, kelia ir uosto teritorijoje esančios milžiniškos, nesandarios degalų talpos, iš kurių garuoja lakiosios medžiagos, žmonės kenčia dvoką. Šias problemas galėtų išspręsti Vyriausybė, sudarydama veikiančią kontrolės sistemą. Dabar, kaip sakė D. Elertas, taršą kontroliuoja pačios įmonės taip, kaip joms palanku.

Vienytis ir veikti kartu

Kiti kalbėtojai piktinosi korupcija, dėstė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų problemas, ragino kovoti, kad žemė nebūtų parduodama užsieniečiams ir kt.

Advokatas K. Čilinskas, atstovaujantis nepartiniam demokratiniam judėjimui, neslėpė, jog niekas kitas gyventojų problemų neišspręs, jei jie patys to nesiims. Kalbėtojas ragino gyventojus jungtis į visuomeninius judėjimus ir visais būdais – peticijomis, piketais ir pan. kovoti už savo teises gyventi ramiai ir saugiai. „Kartu susijungę mes – didelė jėga, tad nebūkime abejingi“, – ragino svečias.

Jadvyga SURPLIENĖ