Referendumo talkininkai – teisiamųjų suole
„Valdžia keršija aktyviems žmonėms, kad jie nebedalyvautų tokiose iniciatyvose“, – taip birželį vykusio referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams talkininkų situaciją apibūdina portalo www.tiesos.lt atstovas Laisvūnas Šopauskas. Daliai parašų rinkėjų buvo mestas duomenų klastojimo šešėlis. Iškeltos administracinės bylos nagrinėjamos teismuose. Teisiamųjų suole atsidūrė ir keletas Klaipėdos rajono gyventojų.
Žmonės šokiruoti
„Bangos“ redakcijoje apsilankę klaipėdiškiai Virginija Jurgilevičienė, Virginijus Partaukas ir vilnietis L. Šopauskas priminė, jog valdžia esą nenorėjo, kad įvyktų referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, prie referendumo iniciatorių neva buvo kabinėjamasi dėl menkiausių smulkmenų: „Dabar rinkusieji parašus dėl referendumo yra kaltinami neteisingai užpildę dokumentus. Administracinės bylos nagrinėjamos visoje Lietuvoje. Viena bylų serija yra Vilkaviškio rajone, kita – Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Mes dalyvaujame teismuose kaip stebėtojai, solidarizuojamės su visais parašų rinkėjais, atsidūrusiais teisiamųjų suole.“
Iš pradžių kai kurių parašų rinkėjų bylos keliuose Lietuvos miestuose buvo nagrinėjamos remiantis Baudžiamuoju kodeksu, vėliau, kai pastebėta, kad daugelis pažeidimų yra smulkūs, apsiribota administracinėmis bylomis. Kaip specialioji liudytoja policijoje buvo apklausta ir parašus rinkusi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė: „Neklastojau duomenų, todėl buvau rami. Tuomet buvau tik grįžusi iš atostogų Turkijoje, tad ši žinia trenkė it perkūnas iš giedro dangaus. Manau, kad taip bandoma įbauginti piliečius reikšti savo nuomonę.“
Pasak V. Jurgilevičienės, V. Partauko ir L. Šopausko, Vyriausioji rinkimų komisija kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų galimą parašų klastojimą: „Parašus ir patys rinkome ne pirmą kartą. Pagal tvarką žmogus turi ne tik pats pasirašyti, bet ir užrašyti savo vardą, pavardę, adresą. Pasitaikydavo, kad vyresnio amžiaus piliečiai, pavyzdžiui, neturėdavo akinių, tai paprašydavo už juos užpildyti dalį duomenų. Anksčiau, jei Vyriausiajai rinkimų komisijai kildavo įtarimų, tai žmogų tiesiog išbraukdavo, o dabar kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Žmonės yra šokiruoti.“
Pasirašė už draugę
Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos trys administracinės bylos dėl Referendumo įstatyme numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimo. Penktadienį buvo suplanuotas teismo posėdis dėl veiviržėniškės Valės Krauleidienės. Moteris „Bangai“ pasakojo, kad dėl referendumo organizavimo pasirašė už draugę, kuri buvo kelionėje. Mat pati bičiulė prašiusi išreikšti jos valią. Dėl šio veiksmo V. Krauleidienė pateko į teisėsaugos akiratį. „Nusikaltimo nėra, bet reikėjo prie draugės parašo prirašyti, kad pasirašiau aš. Tačiau anksčiau apie tai nebuvau įspėta. Draugė buvo apklausta, ji patvirtino prašiusi už ją pasirašyti. Nieko blogo nepadariau ir sieksiu, kad administracinė byla būtų nutraukta. Jau kreipiausi į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininką Vytautą Budniką ir pasinaudojau apskundimo teise, todėl penktadienį teismo posėdis buvo atidėtas“, – pasakojo veiviržėniškė V. Krauleidienė.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (207(6) straipsnis) Referendumo įstatyme numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Tikslas – užgniaužti iniciatyvas?
Administracinė byla yra iškelta ir Gedminų kaimo gyventojui Vytautui Švaniui, koordinavusiam parašų už referendumą rinkimo akciją Klaipėdos regione. Jo nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija dėl menkiausių trūkumų brokavo tūkstančius parašų: „Netiko nepilnai užrašyti adresai, nors buvo reikalauta tik nurodyti gyvenamąją vietą, trūko pasirašymo datų ir kitų smulkmenų. Taip buvo neįskaityta per 25 tūkstančius parašų. Buvo leista pašalinti neesminius parašų rinkimo trūkumus, pakartotinai aplankant pasirašiusius asmenis. Man administracinė byla yra iškelta už tai, kad pasirašiau vietoj kito patikslintą piliečio įrašą rinkusio asmens. Ji pamiršo pasirašyti, tačiau telefonu garantavo, kad patikslinti duomenys yra teisingi. Kadangi stigo laiko, o aš esu regiono koordinatorius – pasirašiau. Manau, šiuo atveju paprasčiausiai yra bandoma užgniaužti visuomenines iniciatyvas. Juk vien Marijampolės apskrityje buvo apklausta apie 1 000 žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su referendumu. Mestos didžiulės policijos pajėgos.“
Tirti nėra nusikaltimas
Į pirmadienį vykusį teismo posėdį, kuriame nagrinėta V. Švaniui iškelta administracinė byla, susirinko per 20 žmonių palaikymo komanda. Žmonės suvažiavo iš Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Žigaičių, Kintų ir kt. miestų bei kaimų. „Esame tautos likučiai, kurie nieko nebijo“, – sakė jie. Daugelis jų taip pat rinko parašus dėl referendumo.
Vykusiame teismo posėdyje vyravo gana priešiškos nuostatos teisėsaugos atžvilgiu. V. Švanio bylą nagrinėjanti Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė vėliau akcentavo, kad tirti nėra nusikaltimas, nereikėtų pykti už norą išsiaiškinti situaciją. Vakaruose tai – įprastas dalykas, žmonėms reikėtų labiau šviestis šioje srityje. „Jei kažkas būtų nepagrįstai nubaustas, būtų blogai. O šiuo atveju tiesiog norima išsiaiškinti situaciją, tad nereikėtų persūdyti, kas, deja, yra daroma“, – pastebėjo teisėja J. Grigonienė. Šiandien ji paskelbs nutarimą dėl V. Švaniui iškeltos administracinės bylos. Tą pačią dieną nutarimas bus skelbiamas ir dėl Irenai Kudrevičienei iškeltos administracinės bylos, susijusios su referendumu.
- Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura MATJOŠAITYTĖ: „Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš iniciatyvinės grupės gavusi parašų rinkimo lapus, pradėjo tikrinimą. Dėl įrašų buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės vyriausiąsias ekspertes. Buvo tarpusavyje lyginti rankraštiniai įrašai (ne parašai), pasirašyti to paties asmens vardu. Ekspertės rankraštinių įrašų „Piliečių parašų rinkimo lapuose“ ir „Neesminių trūkumų dėl piliečių įrašų pašalinimo lapuose“ palyginimo akte nurodė, kad palyginus rankraštinius įrašus to paties asmens vardu „Piliečių parašų rinkimo lapuose“ ir „Neesminių trūkumų dėl piliečių įrašų pašalinimo lapuose“ tarpusavyje, nustatyta, kad kai kurie įrašai rašyti ne vieno asmens, o skirtingų asmenų. Iš viso tokių 348 įrašai.
Iniciatyvinės grupės atstovai VRK paaiškinimo, kodėl kai kurie tų pačių asmenų įrašai surašyti skirtinga rašysena, nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pagrindo manyti, jog yra nustatyta pakankamai didelio masto dokumentų surašymas netinkamu būdu, VRK informavo Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą apie galimą įrašų klastojimą.
Piliečių parašų rinkimo tvarką nustato Referendumo įstatymas. Referendumo įstatymo 1 str. 4 d. nustatyta, kad pilietis savo duomenis įrašo pats ir pasirašo. Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad parašų rinkimo lape visą įrašą (t. y. vardą, pavardę, asmens dokumento numerį, gyvenamosios vietos adresą, datą, parašą) savo ranka turi įrašyti pats rinkimų teisę turintis pilietis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Anksčiau teisėsaugos institucijos taip pat vykdė tyrimus dėl galimų parašų klastojimo atvejų. Pavyzdžiui, garsioji Arūno Valinsko byla. Ten buvo klastojami parašai. Teismas nuteisė už parašų klastojimą buvusio Tautos prisikėlimo partijos štabo narius.“
