Rajono valdžia sugaišo pusdienį susitikime su trimis verslininkais

Administracijos direktorius S. Karbauskas: „Žmonės turi žinoti, kur išleidžiami pinigai, ką daro savivalda, ar gerina sąlygas verslui.“ Vyr. specialistas M. Virbauskas (kairėje): „Ir smulkusis verslas turi galimybę gauti finansinę paramą.“

Rajono Savivaldybės vadovai tęsia susitikimus su verslininkais seniūnijose, norėdami juos išklausyti, pristatyti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programą ir kita. Tačiau praėjusio trečiadienio popietę nuvykę į Kretingalę, susitikti atėjusius rado tris verslo atstovus. Vadovai tvirtino, kad žmonės nesusirinko, nes gerai gyvena, o viena verslininkė atšovė, jog ne iš gero gyvenimo neatėjo – nebetiki, kad valdžia gali padėti.

Kaip gyvena kretingališkiai?

Iš anksto užsiregistravusi buvo tik Kretingalės vešojo maitinimo įmonės „Kukudra“ savininkė Daiva Gudžiūnienė, taip pat atėjo ir siuvyklėlės šeimininkė Rūta Žutautienė bei ūkininkas Alvydas Dargis. Kretingalės seniūnijoje registruota apie 160 įmonių. „Verslininkai tikrai žinojo apie šį susitikimą“, – tvirtino rajono Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už verslą rajone, Mantas Virbauskas.

Susirinkusiųjų klausėsi ir Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas Narmontas.

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko manymu, neblogai gyvena verslininkai, jeigu neatėjo į susitikimą. „O gal yra atstumas tarp gyventojų ir savivaldos? Gal reikia supažindinti, kas tie valdininkai? – retoriškai klausė direktorius. – Reikia viešumo – paaiškinti, kur dedami pinigai, ką daro savivalda, ar gerina sąlygas verslui. Ne jos funkcija kurti darbo vietas.“ Jis akcentavo, jog Savivaldybė privalo veikti pagal įstatymuose numatytus reikalavimus, todėl kai kurie procesai, pirkimai užtrunka ilgiau nei privačiame versle.

Patarė nekirsti šakos, ant kurios sėdi

Verslininkės D. Gudžiūnienės manymu, ne iš gero gyvenimo žmonės neateina, o todėl, kad netiki, jog gali išspęsti problemą.

Direktorius užsiminė apie neeilinę situaciją tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir kretingališkio verslininko, „Agrovet“ savininko Augenijaus Gudžiūno, kad konfliktas narpliojamas teismuose. D. Gudžiūnienė replikavo, jog rajono valdžia negina verslo, ir pasiūlė pažiūrėti, kiek į biudžetą sumoka „Agrovet“.

S. Karbauskas atsakė, jog Savivaldybė gina viešąjį interesą, o verslininkė atšovė, jog kerta šaką, ant kurios sėdi. Direktorius užsiminė, jog Kretingalėje reikia spęsti vandentiekio problemą, bet tam reikia 2 milijonų eurų. „Be europinių lėšų neįmanoma to padaryti“, – teigė jis.

D. Gudžiūnienė piktinosi Kretingalės nepuošiančiais neveikiančiais hidrantais. Pasak jos, kilus gaisrui priešais „Kukudrą“, šie neveikė. Verslininkė vardijo ir kitas problemas: negražu žiūrėti į nelegalius apleistus statinius Kretingalėje. „Jie yra pakeliui į mūsų tvarkomą parką, – kalbėjo D. Gudžiūnienė. – Visi kurkime miestelio grožį. Malonu, kad jau sutvarkyta miestelio aikštė.“ Ir pridūrė: „Norime geranoriško valdžios požiūrio į verslą, o ne įžeistų ambicijų tenkinimo. Norime bendradarbiavimo ir supratimo.“ Ji apgailestavo, jog yra kretingališkių, nesuvokiančių, kad miestelis – visų namai, todėl reikia tvarkytis. D. Gudžiūnienė patikino: „Miestelis mūsų lėšomis gražėja.“

Verslininkė taip pat klausė, ar kretingališkiai sulauks šaligatvių? „Baisu žiūrėti į senus žmones, einančius gatve“, – piktinosi ji. O kada išasfaltuos kelią Plikiai–Smilgynai–Kretingalė? Ir kiek metų prašoma išasfaltuoti žvyrkelį Palanga–Kretingalė.

Problemas užsirašė

Antrus metus veikiančią R. Žutautienės siuvyklėlę apžiūrėjo rajono vadovai. Savininkė pasakojo, kad siuva pagal individualius užsakymus, kuria kolekcijas ir taiso drabužius. „Norėčiau kurti, o ne taisyti“, – prisipažino ji. Tačiau sukurti darbo vietą reikia lėšų.

M. Virbauskas akcentavo, jog siuvyklėlei yra galimybių gauti finansinę paramą. „Reikia ateiti konsultuotis – esame atviri, norime bendradarbiauti, turime ką pasakyti, galime padėti“, – dėstė jis.

Pasak Administracijos direktoriaus pavaduotojos Ligitos Liutikienės, savivaldos ir verslo susitikimų tikslas – kad užsimegztų bendradarbiavimas tarp seniūnijos ir verslininkų.

Vicemerei Violetai Riaukienei nenuostabu, kad mažai verslo žmonių atėjo: pirmą kartą susitikimas vyko. „Problemos išsprendžiamos, tik nereikia per greitai norėti“, – sakė ji.

Vicemerė Rūta Cirtautaitė patikino: „Norėjome išklausyti verslininkus, ko nori iš valdžios – užsirašėme jų problemas. Seniūnas yra šeimininkas – tarpininkas tarp gyventojų, be to, dar yra seniūnaičiai. Jie pirmieji turi išgirsti žmonių problemas ir padėti spręsti. Mes atvykstame su reikalais – ką pasakėte, užsirašėme. Jeigu žmonės neateina, vadinasi, neturi problemų. Pirmiausia reikia kreiptis į seniūną“, – akcentavo R. Cirtautaitė.

Pasak Savivaldybės tarybos nario Raimondo Simonavičiaus, daugelis gyventojų problemų sprendimą sieja su Savivaldybe, nes nežino, kas už ką yra atsakingas. Jis kalbėjo, jog ne Savivaldybė rūpinasi hidrantais, ne visi keliai priklauso Savivaldybei.

S. Karbauskas įsitikinęs, jog nemažai problemų galima išspręsti bendradarbiaujant savivaldai, verslui ir gyventojams, ieškant galimybių ir išeičių. Bet kretingališkiai nerodo entuziazmo bendradarbiauti. Kretingalės seniūnijos seniūnas Ž. Narmontas „Bangos“ korespondentei sakė, kad visi verslininkai ir ūkininkai buvo pakviesti į šį susitikimą. „Bet jie niekur neina“, – pastebėjo seniūnas.