Rajono Tarybos sprendimai ne visada išsipildo

Dėl šių kaimynų ginčo medžių eilutės Dituvoje rajono Tarybai gali tekti priimti jau antrą sprendimą – paskelbti, kad jie saugotini.

Dituvoje pražuvusios apsauginės želdynų juostos istorija

Savivaldybės taryba yra lyg mažas Klaipėdos rajono parlamentas, kurio sprendimai, jei jie atitinka teisės normas, turėtų būti neginčijamai vykdomi. Tačiau gyventojai ima ir susiduria su nerealizuotų Tarybos sprendimų pasekmėmis – taip atsitiko Dituvoje, kuomet visuomenės poreikiams priskirta apsauginė želdinių juosta staiga tapo privati. Ši situacija šokiravo medžius sodinusią dituviškių šeimą.

Medžiai – apsisaugoti nuo vėjų

Dituvoje, Vingio gatvėje, kuri ribojasi su laukais, gyvenančios Malakauskų šeimos tikslas buvo apsaugoti namus nuo vėjų ir dulkių, nešamų iš dirbamos žemės plotų. Tad dar prieš kelis dešimtmečius, kaip papasakojo Birutė Malakauskienė, ji su vyru ir vaikais antrapus gatvės valstybės žemėje pasodino dvi juostas medžių: ąžuolų, klevų, liepų, beržų. Sodino vargingai – rankiojo po laukus savaime užaugusius medelius ir išsikasę su žiguliuko priekaba vežėsi namo, augino ir ilgus metus neatlygintinai prižiūrėjo: ravėjo, pjovė žolę, grėbė lapus.

„Vėliau norėjome tą sklypelį – žaliąją zoną – privatizuoti, nes visi taip darė, bet mums neleido, esą per siauras ruožas, neina suformuoti sklypo. Ką gi, pamanėme, tegu lieka valstybei mūsų medeliai. Nereikia mums jokių kompensacijų, kad tik jų niekas neliestų“, – pasakojo B. Malakauskienė. Gamtą mylinčiai moteriai buvo neramu, kad kas nors į tuos medžius nepasikėsintų, nes jie augo „niekieno“ žemėje. Ji kreipėsi į Dituvos bendruomenės pirmininką Stanislovą Budrecką, kad bendruomenė inicijuotų šio sklypo su medžiais perėmimą visuomenės poreikiams, įforminant jį kaip apsauginę želdinių juostą. Taip ir buvo padaryta – bendruomenė kreipėsi į rajono Tarybą ir 2009 m. balandžio 30 d. jos sprendimu (Nr. T11-226) 0,8 ha sklypas tapo apsaugine želdinių juosta. Šiuo sprendimu buvo patvirtintos dar kelios visuomenės poreikiams skirtos, t. y. neprivatizuotinos teritorijos įvairiose seniūnijose.

„Man tiek Priekulės seniūnijos, tiek Savivaldybės specialistai sakė: dabar gali būti rami, apsaugojai savo medžius, tu laimėjai. Mačiau dokumentus, brėžinius, Tarybos sprendimą „Bangos“ laikraštyje ir buvau garantuota, kad taip viskas ir bus“, – sakė B. Malakauskienė.

Želdiniai patinka ne visiems

Kadangi prie rajono Tarybos sprendimo pridėtoje schemoje buvo aiškiai pažymėtos visuomenės poreikiams priskiriamo sklypo ribos, kurios apėmė ne tik jau pasodintus medžius, bet ir kiek didesnę teritoriją, apjuosiančią visą Malakauskų šeimos namą, jie su savo 4 vaikais ėmėsi medžių sodinimo ir kitoje sklypo dalyje. 2011 m. ūkininko J. N. (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba) žemės pakraštyje buvo pasodintos eglutės ir slyvaitės, kad ilgainiui iš jų susiformuotų gyvatvorė. Tačiau kaimynui tai nepatiko. B. Malakauskienė teigė, jog sodinukai buvo grubiai iškirsti. Iškviesti policijos pareigūnai patarė kreiptis į Priekulės seniūniją, seniūnija – į Savivaldybės administraciją, o ši – vėl į teisėsaugą. „Teisybės niekur nerandu ir turbūt neberasiu. Aš su savo tais medžiais visiems trukdau. Po Tarybos sprendimo išnaikino net nespėjusius užaugti medžius… Dabar ten sąvartynas, nukirstos eglutės tebesimėto, o šiaudų krūva metų metais stovi“, – piktinosi dituviškė. Pasak jos, dar didesnis šokas ištiko šių metų gegužę pamačius, kad kitas kaimynas E. S. (redakcijai pavardė žinoma – aut. pastaba) genėja senuosius Malakauskų šeimos sodintus medžius, kuriems jau po kelias dešimtis metų. Ir jie labai nustebo sužinoję, kad kaimynas dar pernai nusipirko ir prie savo sklypo prisijungė šią likusią apsauginę želdinių juostą su visais medžiais, tad ir turi teisę juos genėti. „Kad būčiau žinojusi… Bet juk turėjome garantijas, kad medžių niekas nelies. Grėbėme lapus, tvarkėme tą teritoriją visus metus, nes kaimynas buvo užsienyje. Kas leido privatizuoti šiuos želdinius, pažeidžiant Tarybos sprendimą?“ – klausė B. Malakauskienė.

Prarasto sklypo nesigaili

Pakalbintas namą Malakauskų kaimynystėje besistatantis E. S. sakė, jog jau nusibodo jų priekabės. „Ačiū geriau pasakytų, kad išgenėjau, nes šakos asfaltą jau lietė. Apskundė seniūnijai, aplinkosaugai, bet jie jokių pažeidimų dėl genėjimo nerado. Kaip tik mane pagyrė – gerai tvarkaisi. Ir kitiems kaimynams gražu – tik ne jiems“, – sakė E. S., palei medžius pasodinęs ir tujų juostelę. Vyriškis paaiškino, kad stengiasi dailiai suformuoti būsimos ūkininko sodybos aplinką. E. S. teigimu, dar 2007 m. buvo suprojektuotas platus įvažiavimas į jo, kaip ūkininko, ūkio teritoriją. Pernai statybas atnaujinęs dituviškis iš valstybės laisvai nusipirko gabalėlį žemės, įsiterpusios į jo sklypą, o šiemet savo nuosavybę galutinai įteisino. „Aš medžius myliu, jų kirsti nesiruošiu. Bet taip drastiškai su kaimynais irgi negalima elgtis. Skundžia, kur tik gali. Sako, nė šakelės, nė krūmelio neliesi, mums vėjas pučia. Kito kaimyno žemėje eglutes savavališkai pasodino, čia mūsų, šaukia, čia žalia zona“, – piktinosi vyriškis.

Dituvos bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budreckas, sužinojęs, kad neliko apsauginės želdinių juostos, dėl kurios kreipėsi į Savivaldybę, itin neapgailestavo. „Tada kreipėmės B. Malakauskienės prašymu, ne savo iniciatyva. Nežinau, kodėl taip įvyko. Aišku, galėjo išlikti tas sklypelis bendruomenės tikslams, nors labiau reikalingas jis ten gyvenantiesiems“, – sakė S. Budreckas, nepanoręs ieškoti želdinių juostos praradimo „galų“.

Tapo saugotini

Ieškant siūlo galo, kur dingo rajono Tarybos sprendimu įteisinta apsauginė želdinių juosta, kelias nuvedė į Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. „Bangai“ situaciją pakomentavusi vyriausioji specialistė Jurgita Tamošauskienė tuo metu skyriuje dar nedirbo. Tačiau ji jau buvo susipažinusi su šia istorija ir net nuvykusi apžiūrėti medžių į Dituvos Vingio gatvę. Mat B. Malakauskienė, susirūpinusi savo sodintų medžių išlikimu, jau buvo apsilankiusi šiame skyriuje, o J. Tamošauskienė kaip tik kuruoja želdinių priežiūrą. „Akivaizdu, kad priėmus Tarybos sprendimą nebuvo suformuotas žemės sklypas. Kiek aiškinausi, lyg ir buvo prašyta žemėtvarkininkų, kad jie to ruoželio negrąžintų, bet… Dalis želdinių juostos jau buvo privatizuota kitų savininkų. Patys medžių sodintojai negalėjo privatizuoti želdinių juostos, kadangi valstybės žemės ruoželis su želdiniais – antrapus kelio“, – sakė J. Tamošauskienė. Pasak jos, rajone yra labai daug patvirtintų teritorijų visuomenės poreikiams, tačiau daugeliui jų nėra parengti kadastriniai duomenys. Pasak specialistės, šį procesą stabdo viešieji pirkimai ir, be abejo, didelis lėšų poreikis. „Todėl pradedame tuos darbus nuo parkų, didesnių žaliųjų masyvų“, – sakė J. Tamošauskienė. B. Malakauskienė prašė medžius paskelbti saugomais, tačiau, Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistės teigimu, prašymas neatitinka teisės akte nustatytų kriterijų. Saugomi medžiai turi būti išskirtinio amžiaus, dydžio ar augti išskirtinėje vietoje. Vienos šeimos sodinti medeliai Dituvoje greičiausiai taps saugotini, t. y. jų dabartinis savininkas, kol jo žemė bus žemės ūkio paskirties, be leidimo negalės kirsti šių medžių. Kad medžiai taptų saugotini, vėl turėtų būti parengtas ir patvirtintas rajono Tarybos sprendimas.

Žemėtvarkininkai nežinojo

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė taip pat jau buvo susipažinusi su Dituvoje pražuvusios apsauginės želdynų juostos istorija, kadangi B. Malakauskienė lankėsi ir šioje tarnyboje. Tuo domėjosi ir Seimo nario Petro Gražulio padėjėja Regina Kernagienė. Pasak D. Bukavičienės, pagal planavimo pertvarkymo projektą dituviškiui E. S. jo prašymu buvo leista prisijungti laisvos žemės plotą su į jį įeinančiais želdiniais. „Projektas buvo patvirtintas visų institucijų, taip pat ir Savivaldybės specialistų, kurie neįžvelgė jokių kliūčių leisti žmogui privatizuoti tą žemės gabaliuką. Tiek mums, tiek Savivaldybei svarbu, kad žemė turėtų savininką, būtų tinkamai prižiūrėta, neapaugtų piktžolėmis“, – sakė skyriaus vedėja. Jos žiniomis, želdinių juostos privatizavimas Dituvoje, Vingio gatvėje, prasidėjo dar 2004–2005 m., atskirais ruoželiais juos prisijungė besiribojančių sklypų savininkai, ir buvo likęs tas vienintelis ginčijamas ruoželis, kurį pernai ir privatizavo E. S. „Taigi, Tarybos sprendimas, priimtas 2009 m. šio 0,8 ha plotelio atžvilgiu, jau buvo gerokai pavėluotas. Apie tai, kad egzistavo toks Tarybos sprendimas, mūsų tarnyba sužinojo tik… šių metų pavasarį, kai Dituvos gyventoja pasiskundė dėl medžių genėjimo. Kai rajono Taryba priima sprendimus priskirti kažkokią dalį neprivatizuojamai žemei, šią informaciją mums turi pateikti oficialiai. Tačiau tarnyba tokios informacijos iš Savivaldybės negavo ir neturėjo galimybės atitinkamai sureaguoti“, – „Bangai“ sakė D. Bukavičienė. Vedėjos manymu, ieškoti kaltų, kodėl Tarybos sprendimas taip ir liko „popierinis“, nebėra prasmės, nes patys medžiai visgi yra išlikę, tik ne valstybinėje, o jau privačioje žemėje. Ir medžiai greičiausiai bus pripažinti saugotini, tad ir toliau atliks savo apsauginę žaliosios zonos funkciją, visi jais galės džiaugtis ir grožėtis.