Rajono pajūryje – pirmieji civilizacijos žingsniai

Klaipėdos rajono teritorijoje driekiasi apie 10 km jūros kranto, tačiau iki šiol čia nėra nė vieno oficialaus paplūdimio. Minios gamtos mylėtojų pajūryje vasaroja laukinėmis sąlygomis, tad vietos politikai pagaliau prisiruošė pastatyti persirengimo kabinų, šiukšliadėžių, suoliukų. Apie legalų paplūdimį su auksiniu smėliuku, raumeningais gelbėtojais ir baru ant jūros kranto svajoti anksti. Juolab kad vietiniai gyventojai pajūrį regi kur kas originalesnį nei, pavyzdžiui, pusnuogių poilsiautojų nugultą Melnragę ar Smiltynę.

Oficialiai įregistruoti dar nerealu

Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis pajūrio ruožas yra laukinis. Čia ne tik neįregistruotas oficialus paplūdimys, nėra elementarių patogumų poilsiautojams, bet ir pati pakrantė neprimena tradicinio lygaus paplūdimio. Joje vyrauja akmenys. Ekstremalių permainų paplūdimyje tikėtis neleidžia tai, kad jis priklauso gamtininkų saugomam Pajūrio regioniniam parkui.

Neseniai paviešinta žinia, kad galiausiai ruošiamasi sutvarkyti bent 2 km ruožą nuo Rikinės upeliuko žiočių ties Karklės šiaurine dalimi iki „Žilvičio“ stovyklavietės pietinėje dalyje. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja bei Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė informavo, kad suoliukus, persirengimo kabinas, biotualetus ir šiukšliadėžes poilsiautojai išvys jau kitą sezoną. Tokiai investicijai biudžete planuojama numatyti apie 10 000 Eur.

„Nemanau, kad realu 2016 m. įteisinti paplūdimio statusą. Tam reikalingi gelbėtojų etatai, kas nėra taip paprasta – čia yra pinigai. Vietos politikai apsisprendė dėl pirmojo žingsnio, t. y. pradėti nuo būtinos infrastruktūros poilsiautojams. Vėliau žiūrėsime“, – sakė R. Cirtautaitė.

Sujudo bendruomenė

Anot vicemerės, šiemet Karklei skirtas palyginti nemažas dėmesys. Kretingalės seniūnija įdarbino žmogų, tvarkantį būtent Regioniniam parkui priklausančią pajūrio teritoriją. Pagaliau įrengta ir viena tvarkinga automobilių stovėjimo aikštelė netoli Olando Kepurės skardžio. Tačiau investicijos į pajūrį, anot vicemerės, yra ne vien Savivaldybės rūpestis. Pašnekovė omenyje turi vis neprasidedančią pagrindinio kelio rekonstrukciją, kuri užtikrintų eismo sąlygas dviratininkams, pagerintų automobilių statymą.

Imtis iniciatyvos pajūryje valdžią paskatino aktyvios vietos bendruomenės. Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbuviai“ kartu su architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondu į Savivaldybę kreipėsi bendru tikslu – pasirašyta trišalė sutartis dėl „Karklės atlaso“ arba kitaip gyvenvietės galimybių studijos rengimo. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto mokslininkais ruošiamasi parengti gaires, koks turėtų būti Karklės kaimo įvaizdis, o tuo pačiu ir pajūris.

Tikslas – iki 2020 m.

Pajūrio tvarkymas išties uždelstas – rajonui priklausančios Baltijos jūros priekrantės (nuo Kukuliškių kaimo iki Plazės gamtinio rezervato) detalusis planas parengtas dar 2012 m. Jau tada buvo galima inicijuoti civilizuoto paplūdimio rengimą ir registravimą.

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė teigė, kad dar užtruko sklypų padalijimo procedūra, o vėliau aktyvios diskusijos nebuvo. „Turizmo plėtros plane esame numatę paplūdimį Karklėje įregistruoti iki 2020 m. Tai padaryti kitąmet yra nerealu, nes norint įrengti gelbėtojų postus būtina tam numatyti vietas, įvertinti poreikį. Juolab kad neturime duomenų, kiek žmonių šiame paplūdimyje apsilanko“, – teigė R. Kučinskaitė. Skyriaus vedėja akcentavo, kad bent kol kas Savivaldybė garantuos didesnę pajūrio ruožo priežiūrą. Galbūt tikslinga įrengti informacinius stendus su nuorodomis, kur kreiptis ištikus nelaimei ir pan.

Gulinėjimui netinka

Tiek politikai, tiek vietiniai karkliškiai daug vilčių deda į minėtą rengiamą „Karklės atlasą“. Pastarojo rengimui Savivaldybė skyrė 4 000 Eur. Pajūrio regioninio parko bendruomenės „Karklės senbuviai“ pirmininkė Rasa Bučienė „Bangai“ patikslino, kad ši galimybių studija apims visos gyvenvietės vystymo perspektyvą, suras jai „veidą“. Šiuo metu vykdomos gyventojų apklausos, o visa studija bus baigta gegužę. Dokumentas atvertų galimybes bendradarbiauti su Kultūros, Aplinkos ar kitomis ministerijomis ir gauti finansavimą įvairiems objektams – nuo mažosios architektūros detalių iki naujų takų Pajūrio regioniniame parke įrengimo ir kt.

Gyvenvietės strategiją ši bendruomenė kuria kartu su visuomenine organizacija „Karklės bendruomenė“. Gyventojai turi ir paplūdimio viziją. Anot R. Bučienės, ne visi nori įprasto paplūdimio. „Juolab kad tokį įrengti pas mus net nebūtų įmanoma dėl siauro ir akmenuoto paplūdimio. Manome, kad tai turėtų būti ne maudymuisi, o šeimų poilsiui, galbūt aktyviam laisvalaikiui skirtas kranto ruožas“, – užsiminė pašnekovė.