Rajono biudžetas patvirtintas: gyvensime turtingiau, bet ar ramiau?

Už strateginį veiklos planą ir 2018 m. rajono biudžetą balsavo vienodai Tarybos narių – 16, o susilaikė 10, nė vieno prieš.

Šiemet turėtume gyventi turtingiau negu pernai – ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba neeiliniame posėdyje patvirtino 52,3 mln. eurų biudžeto pajamų ir tiek pat išlaidų. Pajamų augimą nulėmė 4,3 mln. eurų didėjantis gyventojų pajamų mokestis ir 3,9 mln. eurų didėjančios dotacijos. Posėdyje, kuriame buvo svarstomi tik 6 klausimai, dalyvavo 26 iš 27 narių, jo pradžioje su 35 m. gimtadieniu pasveikintas Tarybos narys Martynas Pocius.

Skubinosi į Vilnių

Nors pinigų, regis, užtenka viskam, ir biudžeto išlaidų eilutės jau daug kartų perdėliotos, aštrių diskusijų tarp politikų posėdyje nepritrūko. Greičiau priimti sprendimus dėl strateginio rajono veiklos plano ir šių metų biudžeto politikus ragino rajono meras Vaclovas Dačkauskas, skubėjęs į Vilnių pasirašyti svarbios bendradarbiavimo sutarties dėl medienos pramonės investicijų rajone.

Svarstant Strateginį veiklos planą 2018–2020 m., meras informavo, jog visi Tarybos komitetai jam pritarė, o du komitetai dar pasiūlė papildymų. Biudžeto ir ekonomikos komitetas (pirmininkas Jonas Dromantas) pasiūlė kitais metais padidinti finansavimą iki 111 tūkst. eurų ES remiamo projekto „Stepono Dariaus memorialinio parko pritaikymas turizmui ir aviacinio sporto reik­mėms“, pastatant pastatą, taip pat skirti 3 tūkst. eurų paminklui S. Dariui. Vietinio ūkio ir kaimo reikalų komitetas (pirmininkė Regina Kernagienė) pateikė siūlymą skirti 5 tūkst. eurų partizanų perlaidojimo vietos paminklo ir teritorijos sutvarkymo finansavimui.

Vietoje sargų – signalizacija

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė pristatė ir kitus pakeitimus. Keturiose mokyklose – Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, Dovilų, Ketvergių ir Kretingalės pagrindinėse mokyklose planuojama įrengti pastatų apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos sistemas, atsisakant sargų paslaugų. Taip pat atsižvelgiant į Kretingalės seniūnijos prašymą, šiemet numatyta skirti 12 tūkst. eurų lengvajam automobiliui įsigyti. Papildomų lėšų galutinis poreikis sudarė 43,7 tūkst. eurų. Šia suma buvo siūloma mažinti Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė akcentavo, jog dėl visų šių prašymų bendra biudžeto pajamų ir asignavimų suma nesikeitė, keitėsi asignavimai tik tarp eilučių. Tarybos Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas J. Dromantas teigė, jog strateginis veiklos planas ir biudžetas buvo svarstomi visą mėnesį. „Nesvarbu, kiek surenkame, svarbu, kaip išleidžiame. Norėčiau padėkoti visiems, kas prisidėjo prie biudžeto parengimo“, – kvietė politikus balsuoti ilgiau nebesvarstant J. Dromantas.

Žemaičiai pasigedo 1 000 eurų

Tačiau politikai lengvai neleido praslysti pagrindinių strateginių ir finansinių rajono dokumentų rengėjams. Vėl kritikos strėlės lėkė į Savivaldybės administracijos pusę. Tarybos narys Nerijus Galvanauskas domėjosi plane skubos tvarka išdygusio priešgaisrinio hidranto Dauparuose finansavimo eilute. Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus paaiškino, jog Gėlynų gatvėje, Jonušų kaime, kuris ribojasi su Dauparais, prireikė pašalinti elektros stulpus ir hidrantą, kurie atsidūrė kelio zonoje – to reikalauja sklypus aplink besitvarkantys gyventojai. Pasak A. Ronkaus, vyksta derybos su energetikais ir įmone „Klaipėdos vanduo“, kad jie susitvarkytų savo turtą. Tačiau vis dėlto šiems darbams Savivaldybė nusimatė šiemet 15 tūkst. eurų, o kitąmet – dvigubai tiek. Tarybos narys Egidijus Skarbalius pasigedo 1 000 eurų biudžete žemaičių heraldikos gamybai, tačiau J. Dromantas jį nuramino, kad už heraldiką bus sumokėta vėliausiai kitais metais, nes dabar nebenorėta koreguoti biudžeto. „Žemaičių tautai mažai 1 000 eurų, galėsite ir daugiau paprašyti“, – pajuokavo J. Dromantas. Jis pridūrė, kad kitais metais į biudžetą planuojama surinkti dar 5 mln. eurų daugiau, tada bus galima vėl diskutuoti, kur juos išleisti.

Tarybos narė Audronė Balnionienė stebėjosi, kad po daugybės svarstymų, biudžeto sandaros lukštenimų visais lygiais posėdyje vėl pateikiami nauji prašymai perstumdyti išlaidų eilutes. Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas teisinosi, kad ne viską kartais įmanoma numatyti.

Išankstinio nusistatymo išsigynė

Tradiciškai į daugelį politikų klausimų Tarybos posėdyje atsakinėjo S. Karbauskas. O jų netrūko. N. Galvanauskas domėjosi kompensaciniais mechanizmais Drevernai dėl uždarytos mokyklos, taip pat stebėjosi, kodėl pusantro karto padidintos lėšos viešinimui, ar čia prieš rinkimus valdantieji nori pasireklamuoti. S. Karbauskas atsakė, kad mokykla užsidarė natūraliai, sumažėjus vaikų, o neskirta motyvacinių priemonių dėl to, kad nebūtų kalbama, jog mokykla uždaryta mainais už pinigus. Kalbėdamas apie viešinimo paslaugas S. Karbauskas teigė esą laikas dabar toks, jog neaišku, kaip viešinti Savivaldybės veiklą – per spaudą, socialinius tinklus ar stiprinti Viešųjų ryšių skyrių. „Laukiame pasiūlymų. Yra 3 sutartys su spauda, bet pinigai greitai tirpsta. Siūlėme mažinti išlaidas – popieriniame variante nespausdinti darbotvarkių, bet reglamento komisija ne tik kad nepritarė tam, bet ir pasiūlė išplėsti, kokie sprendimai priimti tiek Tarybos, tiek Administracijos darbe. Neturime išankstinio nusistatymo prieš nieką“, – tikino Administracijos direktorius S. Karbauskas.

Dėl viešinimo – abejonės

Tarybos narys Raimondas Simonavičius posėdyje paklausė, ar yra kokios sąsajos tarp Savivaldybės metraščio leidėjos ir naujos interneto svetainės mieste. „Neseku tokių dalykų ir nebandysiu komentuoti“, – į jokias kalbas nesileido direktorius. Beje, Savivaldybės veiklą reklamuojantis metraštis, kurį mokesčių mokėtojai nežinia ar matė, pernai kainavo 7 tūkst. eurų. Ir vieša paslaptis, kad metraštį rengė, taip pat direktorių dėl viešosios informacijos sklaidos konsultuoja bei interneto svetainę sukūrė vienas ir tas pats asmuo. „Jūs nespausdinkite savo nuotraukų visu ūgiu laikraščiuose, nerašykite apie nieką, metraščius leiskite elektroniniu būdu, ir užteks lėšų viskam. O informacijos sklaida gyventojams spaudoje apie Tarybos sprendimus yra būtina“, – replikavo Tarybos narys Aivaras Vasylius. Jam pritarė Vaclovas Macijauskas: „Nuotraukos valdžios vyrų ir moterų sumažintų stipriai išlaidas. Direktoriau, ar jūs feisbuke tuos postus, komentarus, kuriais dalijatės savo darbo metu, irgi įskaičiavote į viešinimo kaštus, ar ne?“ S. Karbauskas atkirto, jog nekreipia dėmesio į laiką, nes nedirba laikrodininku, o feisbukas esąs vienas iš šiuolaikinių darbo įrankių, nes svarbu domėtis, kuo domisi žmonės. „Kol kas neturime tvarkos aprašo, kaip kitos savivaldybės, kuriame būtų numatyta informavimo specifika. Manau, Kontrolės komitetas siūlys sudaryti merui darbo grupę, įtraukiant ir Tarybos opozicijos atstovus, kad toks aprašas būtų parengtas numatant, kur, kokie tekstai, kokios nuotraukos turi būti publikuojami. Lėšų poreikis turi būti numatytas aiškus metams, nes prieš rinkimus gali būti įvairių interpretacijų“, – diskusiją dėl rajono valdžios darbo viešinimo apibendrino Kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Liaudanskis.

Trečdaliui darbuotojų – minimali alga

Vykdomajai valdžiai kliuvo nuo politikų ir dėl per mažų algų darbuotojams. Pasak N. Galvanausko, Savivaldybės administracija yra pats didžiausias darbdavys rajone, kuris samdo žmones už minimalų atlyginimą – tokių darbuotojų esama net trečdalio. „Nėra priemonių našumui didinti, kelkite žmonėms algas, nes emigruos. Išdalijote seniūnijoms po 10 tūkst. eurų, o ką jos pirks, neaišku, kaip ir tas „Gargždų švaros“ krautuvas už 245 tūkst. eurų, ką ir kaip jis veiks, nes nėra pagrindimo“, – piktinosi N. Galvanauskas. A. Vasylius pastebėjo, kad yra ir gerų dalykų, tačiau už kai kuriuos balsuoti ranka nekyla: „Kodėl mokamos subsidijos „Klaipėdos energijos“ įmonei (po 20 tūkst. eurų šiais ir kitais metais – aut. pastaba), kodėl statomos krepšinio aikštelės prie V. Gaigalaičio globos namų, užuot jas stačius neįgaliesiems mieste, neįsivaizduoju, kas ten žais tą krepšinį“, – stebėjosi politikas. Be kita ko, jam užkliuvo tai, kad Gargždai visai nėra pasiruošę artėjančiai Valstybės atkūrimo šimtmečio šventei. A. Liaudanskis pastebėjo, kad biudžeto subalansuoto negalima vadinti vien dėl to, kad per metus atkuriamų lėšų kiekis siekia 200 tūkst. eurų. Administracijos direktorius S. Karbauskas į diskusijas nebesivėlė, pasakydamas tik tiek, kad su kai kuriomis išsakytomis pastabomis sutinka, o su kitomis – ne.

Už strateginį veiklos planą ir biudžetą balsavo vienodai Tarybos narių – 16, o susilaikė 10, nė vieno prieš. Tarybos pirmininkas, meras V. Dačkauskas palinkėjo Administracijai sėkmingai vykdyti 2018 m. biudžetą.