Proga kantrybei
Nuo rinkimų iki rinkimų esame kupini nusivylimų: rinkome, rinkome, gi vėl ne tą Prezidentą, Seimo narį ar merą išrinkome! Užstalėje ar turguje, kirpykloje ar gatvėje vienas kitą susitikę guodžiamės: vėl pažadų neįvykdė, vėl nuvylė! Tačiau kol vyksta rinkimų kampanijos, kandidatų gerbėjai gulasi kryžiumi už saviškį lyderį.
Praėjusių metų rudens pradžioje po išrinktojo Prezidento G. Nausėdos inauguracijos atlikti pirmieji sociologiniai tyrimai parodė, kad jo vadovaujama Prezidentūra pagal visuomenės pasitikėjimo kriterijų lenkė buvusias tiek Valdo Adamkaus, tiek Dalios Grybauskaitės Prezidentūras. Rugsėjį Prezidento institucija pasitikėjo apie 80 proc. apklaustųjų. Žinoma, akcentuota, kad toks vertinimas yra tarsi avansas, nes realių darbų vertinimo dar nėra. Po kelių mėnesių naujesni sociologiniai tyrimai parodė, kad tas avansas pradėjo tirpti: pasitikėjimą išreiškė apie 73 proc. apklaustųjų. Gruodžio mėnesį rezultatas krito dar 3,5 proc. punkto.
Ką žmonės sako, kokie jų lūkesčiai nepateisinti? Vieniems neįtinka, kad didinamos lėšos ginklavimusi, kitiems, kad klesti valdininkų nebaudžiamumas, tretiems užkliūva, kad mokesčių mokėtojų pinigai neracionaliai naudojami, ketvirtiems per mažos pensijos… Priekaištaujantys, nusiviliantys žmonės retai susimąsto, kiek šiems reiškiniams turi įtakos Prezidento institucija. Kokios funkcijos kokioms valstybės institucijoms priklauso – mąstyti nelinkusiems rinkėjams dar vis rebusas. Todėl per rinkimus vėl lipama ant to paties pažadų grėblio.
Politologų nuomone, labiausiai pasitikėjimo G. Nausėda reitingus mažina ir jo politinis-programinis seklumas, jo iškeltos gerovės valstybės idėjos buksavimas. Žmonės nori lūkesčių išsipildymo žymiai greičiau nei sukuriami realūs planai tam, kad ištartas rinkimuose gražus žodis pagaliau taptų kūnu.
Prezidentas G. Nausėda po Naujųjų metų nutarė savo akimis pasižvalgyti po Lietuvą, kuri išsižiojusi laukia gerovės valstybės. Kartu su patarėjų komanda šalies vadovas jau apsilankė Utenos apskrityje, ketvirtadienį ir mūsų rajono pašonėje – Plungės krašte. Visą dieną praleidęs susitikimuose su aplinkinių savivaldybių merais, verslininkais, mokyklų, bendruomenių atstovais, vakare Alsėdžiuose vykusioje spaudos konferencijoje Prezidentas nebuvo praradęs optimistinės nuotaikos.
„Matau įvairiuose Lietuvos regionuose atgimstantį tikėjimą savo ateitimi. Tai labai pakrauna mus, visą komandą teigiama energija. Jei prieš kurį laiką buvo galima išgirsti tik nusiskundimus, problemas, tai šiandien, nors jų ir yra, tačiau per tai matai jau ir kitą pasaulio pusę. Žmonės džiaugiasi, kad čia gyvena, kad čia vaikai siekia didžiausių mokslo aukštumų dalyvaudami olimpiadose užimdami aukštas vietas. Visa tai vyksta ne kažkur Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose, o nedideliame Lietuvos miestelyje, kuris vadinasi Alsėdžiai“, – susitikime su žiniasklaida Lietuvos šviesėjančiu vaizdu dalijosi šalies vadovas. Tiesa, Prezidentas iš mūsų, vietinės spaudos atstovų, grįžtamojo ryšio nelaukė. Jis nepasiteiravo, o kokį vaizdą matome mes, nuolat, o ne progomis matydami, kaip gyvena žmonės regionuose.
Dar labiau savo tvirtą optimistinę poziciją Prezidentas išsakė vakar Kaune. Vytauto Didžiojo universitete atidarydamas konferenciją „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ jis pristatė gerovės valstybės gaires ir skatino mus, piliečius, telktis bendram darbui: „Gerovės valstybę mes galime sukurti visi drauge, jei pamiršime nesutarimus, į savo rankas paimsime iniciatyvą ir išliksime kantrūs, siekdami užsibrėžtų tikslų. Turime ilgai ir nuosekliai purenti valstybės dirvą, kol joje pasirodys pirmieji daigai. Galutinis rezultatas priklausys tik nuo mūsų pačių. Nereikia badyti pirštais į valdžią, kad ir kokia bloga ji būtų. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Todėl kviečiu visus piliečius, visuomeninius judėjimus, politines partijas, nevyriausybines organizacijas, mokslo, administracines, verslo, ekonomines, kultūros, sveikatos ir visas kitas bendruomenes įsitraukti į diskusijas apie priemones, būtinas gerovės tikslams pasiekti. Tvirtai tikiu: kartu galime sukurti tokią valstybę, kuria galime didžiuotis mes patys ir kuria galės didžiuotis mūsų vaikai.“
Kantrybės laukti gerovės nuo vienų iki kitų rinkimų turime jau kelis dešimtmečius. Bet iš tiesų gal lūkesčių nuostatas pradėkime orientuoti į save: kas gali keistis, jei nesikeisiu pats?
