Problema

Eilės socialiniams būstams ilgėja


Klaipėdos rajono savivaldybė iš turimo socialinių būstų fondo pagal galimybes aprūpina gyvenamuoju plotu mažas pajamas gaunančius ir gyvenamojo būsto neturinčius asmenis bei šeimas. Kartu su Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistais aiškinamės, ar pakanka būstų rajone gyvenančioms ir turinčioms teisę į juos šeimoms, kokia jų būklė ir kokios problemos kyla jų gyventojams bei rajono Savivaldybei.


Kiekis ir būklė


Savivaldybė nuosavybės teise rajono teritorijoje turi 193 butus, iš kurių 152 yra kaimų seniūnijose, 41 – Gargžduose. Rajono centre visuose būstuose (išskyrus keletą Laugalių g. 3 – aut. pastaba) įrengti daliniai ar visi patogumai, tačiau jų nėra butuose, esančiuose kaimuose. Pasak Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Inesos Vytienės, ten dauguma jų – buvę kolūkių būstai, kuriuose nuomininkai gyveno, gimė, mirė, keitėsi, kiekvienas palikdamas savo gyvenimo pėdsakus ir nerūpestingą požiūrį į „ne savo“ turtą. Dėl to šiuo metu tokių namų būklė nepavydėtina. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas teigia, jog prireikė ne vienerių ir ne dvejų metų bei nemažai lėšų, kol didžioji dalis šio „niekieno“ turto tapo Savivaldybės nuosavybe. „Darbo dar nemažai liko, tačiau šiandien galime sakyti, jog žinome, kiek, ko ir kokios būklės turime“, – sakė „Bangos“ korespondentei skyriaus vedėjas. Šiuo metu visi socialiniai būstai užimti, praėjusiais metais 24 šeimoms buvo suteikta galimybė privatizuoti socialinius būstus.


Tenka ilgai laukti


Savivaldybės turimų būstų mažas pajamas gaunančioms ir neišgalinčioms jų nusipirkti šeimoms nepakanka. Šiemet eilėje socialiniam būstui gauti įrašyta 221 šeima, vien per praėjusius metus eilė pasipildė 59 naujais pretendentais. Pasak I. Vytienės, į eilę įrašytos 66 jaunos šeimos, 31 – daugiavaikė, 18 – našlaičių ir likusių be tėvų globos, 56 – neįgaliųjų. Šioms grupėms gyvenamasis plotas suteikiamas pirmumo tvarka, tad likusioms 50 bendrąja tvarka eilėje laukiančioms šeimoms belieka apsišarvuoti kantrybe. Per 2008 m. gyvenamuoju plotu aprūpintos 8 šeimos.


Pagal Vyriausybės patvirtintą programą Savivaldybė kasmet gauna lėšų socialinio būsto fondui plėsti. Pernai gauti 300 tūkst. Lt. Už 120 tūkst. Lt nupirktas vienas 28,83 kv. m butas, 159,3 tūkst. Lt panaudoti numatytam statyti 25 butų daugiabučiam gyvenamajam namui socialiniams būstams projektuoti. Namui statyti Savivaldybė iš valstybės prašo per šešis mln. Lt. Maža vilties, kad įsismarkavus krizei lėšos bus skirtos, ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Gargžduose, pradėtų kilti numatytas namas. Dėl to tikimybė sulaukti būsto dar labiau sumažėja.


Priminsime, jog teisę gauti socialinį būstą turi asmenys ir šeimos, kai jų pajamos neviršija nustatytų sumų. Vienas asmuo įrašomas į eilę socialiniam būstui gauti, jei jo pajamos per metus neviršija 13,2 tūkst. Lt, o turimo turto vertė mažesnė nei 32,5 tūkst. Lt. Atitinkamai dviejų asmenų šeimos pajamos negali viršyti 26,4 tūkst. Lt, o turtas 58,5 tūkst. Lt, o trijų ir daugiau asmenų pajamos vienam šeimos nariui turi būti ne didesnės už 7,7 tūkst. Lt per metus, turtas vienam asmeniui – iki 26,0 tūkst. Lt. I. Vytienė informavo, jog seniūnijų teritorijose gyvenančioms šeimoms dokumentus ir prašymus įrašyti į socialinio būsto laukiančiųjų eilę padeda sutvarkyti seniūnijų socialiniai darbuotojai, tad į Turto valdymo skyrių žmonės atvyksta jau turėdami visus reikiamus dokumentus.


Simbolinė nuoma ir didžiulės skolos


Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu patvirtino naujus Savivaldybės nuomojamų patalpų 1 kv. m naudingojo ploto nuomos ir administravimo mokesčius. Kai pastato, kuriame yra socialinis būstas, nusidėvėjimas neviršija 30 proc., 1 kv. m naudingojo ploto nuomos kaina per mėnesį nustatyta 1 Lt, kai pastato nusidėvėjimas 30-60 proc., 1 kv. m nuomos kaina – 0,50 Lt, jei daugiau kaip 60 proc., 1 kv. m nuomos kaina – 0,20 Lt. Gyvenamųjų patalpų administravimo mokestis visiems nuomininkams vienodas – 0,05 Lt už 1 kv. m naudingojo ploto per mėnesį. Už gaunamas komunalines paslaugas nuomininkai atsiskaito tiekėjams, gargždiškiai – Gargždų butų ūkio UAB.


I. Vytienė patikino, jog su visais nuomininkais sudarytos ir valstybiniame registrų centre užregistruotos nuomos sutartys. Pašnekovė paaiškino, jog seniūnijose nuomos sutartis su butų nuomininkais sudaro seniūnijų darbuotojai. Taigi nuomininkai žino savo teises ir pareigas, tačiau ne visi jas vykdo. I. Vytienė vardijo didžiules beviltiškų skolų sumas (nuomininkai mirę arba išvykę nežinia kur – aut. pastaba). Visas beviltiškas skolas krūvon sudėjus, susidaro keliasdešimt tūkstančių litų suma. Pasak specialistės, seniūnijose skolas išieškoti lengviau, nes socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys gauna įvairias išmokas, tad seniūnijos darbuotojai, išmokėdami pinigėlius, paprašo sumokėti nuompinigius ir atsiskaityti už paslaugas. Blogiausia Gargžduose, kur išmokos ir įmokos po įvairias įstaigas išsibarsčiusios.


Įstatymai neskatina


I. Vytienė apgailestavo, kad galiojantys įstatymai neskatina socialinius būstus gavusių žmonių kabintis į gyvenimą, daugiau uždirbti. „Faktiškai nuomos sutartys sudaromos trejiems metams. Jei per tą laiką nuomininkų pajamos padidėja ir peržengia nurodytą ribą, jie privalo palikti socialinį būstą. O kur eiti?“ – retoriniu klausimu baigė specialistė. Dėl to dalis nuomininkų nesistengia daugiau uždirbti, neieško papildomų pajamų šaltinių, nes tada teks ieškotis kito būsto. Dar skaudesnė problema – tai pajamas slepiantys asmenys. „Kol klesti nelegalus darbas ir uždarbis, bus galima apgaudinėti Savivaldybę, – teigė specialistė. – Tokie pasiturintys nuomininkai ir toliau gyvens socialiniuose būstuose, o iš tiesų vargstantieji metų metus stovės eilėse.“


Tarnautoja teigė, jog prasidėjus krizei skolos sparčiau auga. Ji siūlo socialinio būsto nuomininkams neslėpti savo problemų, ateiti, tartis dėl galimybių pratęsti mokėjimų terminus ar ieškoti kitų išeičių. „Visiems stengiamės patarti, pagelbėti“, – sakė specialistė.


Nerūpestingi nuomininkai


Dar viena Savivaldybės darbuotojos akcentuojama sunkiai sprendžiama problema – nesirūpinimas turimu būstu. Tie patys nuomininkai ar net jų vaikai daugelį metų gyvena būste, kuris anksčiau priklausė kolūkiui. Gyventojai nė piršto nepajudino ir nė cento būtiniausiam remontui atlikti neskyrė, tad palaipsniui patalpų būklė blogėjo. Kai kurie nuomininkai nepasistengė net privatizuoti būstą, nors jo įsigijimas, paskelbus privatizaciją, labai pigiai kainavo. „Dabar sulaukiame pretenzijų, kad bute neįmanoma gyventi, reikalaujama jį remontuoti. Klausiame tokių nuomininkų, ar nors kiek tvarkė savo gyvenamąsias patalpas per keliolika ar keliasdešimt metų. Tada rėksniai prityla“, – skyriaus darbuotojų nuomonę pareiškė I. Vytienė.


Savivaldybėje įsteigtas socialinio būsto rėmimo fondas, kuriame kaupiamos už patalpų nuomą surinktos ir už parduotus butus gautos lėšos.


Mažos pajamos riboja galimybes remontuoti būstus, tad atliekami tik būtiniausi darbai. „Priešgaisrinės apsaugos tarnybos praėjusiais metais patikrino socialinių būstų būklę, paaiškėjo, jog daug krosnių neatitinka saugumo reikalavimų, tad skubiai turėjome jas remontuoti, – vieną iš daugelio atvejų paminėjo specialistė. – Ypač skaudu, kad kai kurie nuomininkai patys tiesiog niokoja būstus, o vėliau skundžiasi.“


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių