Problema

Lietuvos pašto eiliniai mina valdžiai ant kulnų

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, naujasis AB Lietuvos paštas generalinis direktorius Andrius Urbonas praėjusio penktadienio vakare akis į akį susitiko su grupele Klaipėdos rajono paštininkų, kurie pirmąkart turėjo progą išlieti susikaupusį apmaudą dėl sumažėjusių darbo krūvių, atlyginimų, neracionalaus darbo grafiko. Aukštieji svečiai iš sostinės išklausę ir laiškininkų bėdas, ir pasiūlymus žadėjo į juos atsižvelgti, tačiau dėl vieno buvo nepalenkiami: Lietuvos paštas, nors ir skaudžiai, privalo keistis, kitaip – bankrotas. Tačiau ir eiliniai paštininkai neliko skolingi – pašto valdžios sprendimus vertino kaip atitolusius nuo realybės, neefektyvius ir pavėluotus.

Paštininkai liejo nuoskaudas

Seimo nario Petro Gražulio rūpesčiu Klaipėdos apskrities centrinio pašto salėje surengtame susitikime rajono pašto darbuotojai nuoširdžiai išklojo savo rūsčios kasdienybės rūpesčius. Parlamentaras salėje tikėjosi pamatyti daugiau susitikimo dalyvių, tačiau tie, kurie atėjo, juokavo, esą nepabijoję valdžios, nes nebeturi ką prarasti uždirbdami 200 litų, o tie, kurie dar uždirba 600 litų, nedrįsta valdžiai priekaištauti. „Po naujųjų metų mums sumažinti etatai. Taip, mūsų neatleido, bet 0,3 etato, kai gauni 200 litų, tolygu atleidimui, kas iš to, kad nuo liepos mėnesio planuojama atlyginimus 10 procentų padidinti“, – viena per kitą guodėsi moterys. Veiviržėnų paštininkė piktinosi tarnybiniu transportu – dviračiu be „špėkių“. Ji primygtinai prašė pašto vadovybę tą griuveną atsiimti, nes dar tenka 20 litų už jo nuomą mokėti. „Kodėl nuo vasario mėnesio pakeistas paštų skyrių darbo ir poilsio grafikas? Būtent šeštadienį turime daugiausia klientų, o pirmadienį – atvirkščiai. Tad logiška, kad ne šeštadienis, o pirmadienis būtų poilsio diena“, – svarstė paštininkai. „Siūlydami paslaugas mes neturime galimybės konkuruoti su bankais, terminalais, esančiais parduotuvėse. Ten ir darbo laikas ilgesnis, ir žmonės gali pigiau susimokėti už komunalines paslaugas. Pašto įmoka – 1,30 Lt, o kitur – 80 centų. Kaimiečiams kiekvienas centas brangus, tad jie aplenkia paštą ir eina ten, kur pigiau. Mes susigrąžintume prarastus klientus, jei tik Lietuvos pašto vadovybė ryžtųsi sumažinti įmokų kainą. Apskrities pašto vadovai mums sako, esą jų rankos surištos, nes Vilniuje valdžia viską sprendžia“, – piktinosi paštininkės.

Patikrino generalinį direktorių

Vos keletą mėnesių AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus pareigas einantis Andrius Urbonas buvo priblokštas išgirdęs samprotavimus apie tai, kad kai kurie darbuotojai bijo būti atleisti už savo nuomonę, todėl ir neatvažiavo į susitikimą. Naujasis vadovas suprato ir dar vieną tiesą – žemutinei darbuotojų grandžiai ypač stinga informacijos apie permainas bendrovėje, nors, rodos, dauguma žingsnių derinama net su profsąjungomis.

A. Urbono nuomone, būtina rimtai užsiimti profesiniais darbuotojų mokymais ir kelti paštininko profesijos prestižą. Ankstesniais metais Lietuvos paštas, kuriame dirba beveik 8000 darbuotojų, mokymams finansuoti skirdavo tik 16 000 litų. „Kai dirbau privačioje bendrovėje, tiek buvo investuota į mano vieno mokymus“, – buvusių vadovų abejingumu darbuotojų kvalifikacijai stebėjosi A. Urbonas.

Be to, jis pasiūlė bendrauti be tarpininkų: norintiesiems davė savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pirmadienį Gargždų pašto darbuotojas Zigmas Sermontis padarė mažą eksperimentą: nusiuntė generaliniam direktoriui nuotraukas iš penktadienio susitikimo. Ir ką gi? Netrukus gavo A. Urbono atsakymą!

– Norisi tikėti naujo vadovo geromis idėjomis, bet jei per keletą mėnesių niekas nepasikeis, susitikimą bus galima įvardinti tik kaip viešųjų ryšių akciją, – „Bangai“ savo nuomonę pirmadienį dėstė Z. Sermontis, peikdamas nelanksčią paštininkų darbo normavimo ir automobilių nuomos sistemą, stebėdamasis, kaip Lietuvos paštas kai kuriuose regionuose pralaimėjo privatininkams pensijų išnešiojimą, kaip akivaizdžiai praranda kitas pelningas paslaugas. Argi to nemato susisiekimo ministras, pašto vadovybė?

Taiso „dundukų“ klaidas

Tiek generalinis direktorius A. Urbonas, tiek susisiekimo ministras E. Masiulis penktadienio susitikime dievagojosi, jog deda daug pastangų, kad situacija Lietuvos pašte keistųsi.

– Penkerius metus valdžioje buvę „dundukai“ priiminėjo nenaudingus paštui sprendimus, o dabar neįmanoma visko pakeisti per keletą mėnesių. Pernai paštas patyrė apie 28 milijonus nuostolio, jei nebus optimizavimo, nuostoliai gali šoktelėti ir iki 50 mln. litų. Tačiau kalbos apie pašto privatizavimą yra absurdiškos. Lietuvos paštui yra iškeltas uždavinys iki 2013 metų, kai Europoje bus liberalizuota pašto rinka, stabilizuoti situaciją. Tam sudarytas dviejų dalių planas: didinti pašto pajamas atsikovojant prarastą rinką mažesniais tarifais ir geresne paslaugų kokybe bei mažinti pašto išlaidas. Daug dėmesio skiriama naujų klientų paieškai net tarptautiniu mastu, siekiama teikti naujų paslaugų, pvz., diegiami paštomatai, planuojamas nacionalinis e-bilietas ir kt., – akcentavo susisiekimo ministras.

Už rezultatus – solidari atsakomybė

Lietuvos pašto generalinis direktorius A. Urbonas informavo, kad per sausio mėnesį peržiūrint įvairius sandorius sutaupyta apie 4 milijonai litų. Jis kritikavo ankstesnės valdžios sprendimus dėl kai kurių kaimo paštų uždarymo, darbo normavimo sistemos, neracionalios logistikos, negebėjimo valdyti nekilnojamąjį turtą.

– Mano nuomone, darbo normavimą turi pakeisti pareigybinis atlyginimas už aiškiai apibrėžtas pareigas. Pasiūlymus dėl darbo laiko ir įkainių už komunalinių paslaugų įmokas sumažinimą reikia apsvarstyti. Bet jei nutarsime mažinti, atsakomybę už rezultatus turime prisiimti solidariai. Statistika rodo, kad įmokų pašte apskritai mažėja, – kalbėjo vadovas.

Paštininkai ryžtingai siūlė nesivadovauti statistika, o pasikliauti realia patirtimi. Jų nuomone, klientai į paštą tikrai sugrįžtų, jei ilgėtų darbo laikas ir paslaugų įkainiai būtų mažesni. A. Urbonas pažadėjo parengti kiekvieno pašto balansą ir tik tada galutinai spręsti jų likimą ir apmokėjimo už darbą klausimą.

Susitikime dalyvavusių rajono paštininkų nuomone, sprendimų pakeitimus dėl racionalaus darbo grafiko, darbo normavimo, įmokų už komunalines paslaugas įkainių sumažinimo, spaudinių pristatymo paankstinimo Lietuvos pašto vadovybė privalo priimti nedelsiant, nes po pusmečio ir labiausiai prisiekę klientai išsilakstys. Jau dabar paštininkai jaučiasi tarsi elgetos maldaudami klientų naudotis pašto paslaugomis. Daug dezinformacijos sklinda ir dėl to, kad rajone Lietuvos paštas pralaimėjo konkursą pensijoms išnešioti. Pasikeitus pensijų pristatymo tvarkai paštininkai esą atsigirsta, kad klientai nukreipiami į bankus, nors paštas paslaugas tebeteikia.

Seimo narys Petras Gražulis pažadėjo kreiptis į Seimo Antikorupcinę komisiją ir išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis „Sodra“ skelbė konkursą pensijų pristatymo paslaugai pirkti. Šis konkursas įtarimų sukėlė ir susisiekimo ministrui E. Masiuliui, ir Lietuvos pašto generaliniam direktoriui A. Urbonui.

Ankstesnės Lietuvos pašto vadovybės privirtą košę tenka srėbti naujajai vadovybei. Pavyzdžiui, pernai finansinių nuostolių turintis Lietuvos paštas iš vienos bankrutuojančios bendrovės dar net pirko sklypą už 15 mln. litų. Nors jau sumokėta 3,5 mln. litų, tačiau teisių į sklypą Lietuvos paštas neįgijo. Generalinis direktorius A. Urbonas viliasi, kad prokuratūra išsiaiškins šį sandorį, ir kaltininkai atsakys.

Susitikime su rajono paštininkais AB Lietuvos paštas generalinis direktorius A. Urbonas kalbėjo, kad reformuojant paštą bus atsižvelgiama į regionų ypatumus, tariamasi ir su savivaldybėmis, ir su bendruomenėmis.

Mažinant pašto sąnaudas pirmiausia bus pertvarkomas administracinis aparatas. Jis numatomas mažinti maždaug 35 proc. Pavyzdžiui, vietoj 63 ekonomistų dirbs 13, o iš 90 finansininkų liks 40.

Daugumai paštininkų šiemet sumažinti etatų dydžiai motyvuojant paslaugų apimčių mažėjimu. Tuo pačiu sumažėjo ir jų atlyginimai.

Pirmadienį „Banga“ paklausė A. Urbono, ar taip pat sumažėjo Klaipėdos apskrities centrinio pašto administracijos atlyginimai. „Darbo užmokestis administracijai nebuvo peržiūrimas, nes tam reikalingas susitarimas su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis, be to, mus įpareigoja pasirašyta kolektyvinė sutartis“, – atsakė A. Urbonas.

Pats generalinis direktorius susitikime tvirtino, kad dėl sėkmingos Lietuvos pašto reformos, siekdamas jį ištraukti iš bankroto grėsmės, galėtų dirbti ir be atlyginimo.

Klaipėdos apskrities centrinio pašto ilgametis direktorius Jonas Tarvydas pranešė, kad nuo kovo 1 d. šiose pareigose jis jau nebedirbs. „Būsiu aktyvus Lietuvos pašto permainų stebėtojas“, – pažadėjo J. Tarvydas.

Vilija BUTKUVIENĖ