Problema
Kaime panorę įsikurti klaipėdiškiai atsidūrė aklavietėje
Prieš 15 metų Sendvario seniūnija buvusi kaimiška. Tačiau prieš 7 metus visuose 23-uose kaimuose prasidėjo didysis gyvenamųjų namų statybmetis – kiekvienas akmuo krutėjo. Daugelis klaipėdiškių panoro patogų būstą daugiabutyje iškeisti į sodybą laukuose už kelių ar keliolikos kilometrų nuo uostamiesčio, kur švilpauja vėjas, nėra kelių, palijus telkšo balos. Tada, žinoma, jie buvo optimistai. Kai kuriems ir pavyko: per porą metų Sendvario seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravo apie tūkstantis naujakurių. Tačiau tai tik dalelė, kurių viltys įsikurti kaime išsipildė, nors problemų ir jiems kyla. Kiti gi įkrito į aklavietę, ir jų ateitis neprognozuojama.
Užtektų visai Klaipėdai
Sendvario seniūno Juozo Lingio teigimu, seniūnijoje, kurios teritorija – 7,5 tūkst. ha žemės, nėra ploto, kur nebūtų pradėtos ar planuojamos, numatomos gyvenamųjų namų statybos.
„Šiuo metu belikę trečdalis žemės ūkio naudmenų. O kitos statybvietės dirvonuoja apleistos lietuviška medvilne, stirksančiais šabakštynais. Vaizdelis nekoks, – nelinksmai kalbėjo Juozas Lingis. – Tada žmonės pirko viską – nepilnavertę žemę, bet kokius tvenkinius, vildamiesi, kad įsikūrus atsiras infrastruktūra. Deja…“
Jo teigimu, visa Klaipėda tilptų pagal seniūnijoje detaliaisiais planais suprojektuotais sklypais pastatytus namus.
Per porą metų Sendvario seniūnijoje padaugėjo 1000 gyventojų. Tiek naujakurių čia deklaravo gyvenamąją vietą. Iš viso deklaravusiųjų yra apie 4 400 žmonių.
Bet, seniūno teigimu, nepriimtuose eksploatuoti gyvenamuosiuose namuose įsikūrę dar tiek pat žmonių. „Jų pastatai nebaigti – dėl biurokratinių stabdžių negali perduoti eksploatuoti, bet vis tiek gyvena, naudojasi seniūnijoje esančiais keliais ir dėl įvairiausių problemų kreipiasi į seniūną. Dėl šių gyventojų daugiausia problemų“, – guodėsi seniūnas J. Lingis.
Pasak jo, šie nesusipažinę su seniūnijos vidaus taisyklėmis, nežino kaimo gyvenimo būdo (kai kurie skundžiasi, kad anksti rytą užgieda gaidys), paleidžia šunis. Betgi yra nustatyta gyvūnų laikymo, gatvių priežiūros tvarka.
„Jie be paliovos skundžiasi dėl prastos kelių būklės seniūnijoje. Rajono valdžia stengiasi, bet dėl finansų stygiaus neįmanoma visko sutvarkyti. Lėšos keliams tvarkyti skiriamos pagal gyventojus, deklaravusius gyvenamąją vietą ir žemės ūkio naudmenas.
Kai kuriems keliai pagerės
Pasak J. Lingio, vietinės reikšmės keliai – 74 km prižiūrimi pagal tam skirtas lėšas. „Tik minimaliai: du kartus per metus greideriuojama, žvyruojama. Kreipiausi į rajono Savivaldybę dėl blogiausios Gindulių–Klemiškės gatvės bei dėl kairiųjų posūkių Palangos plente panaikinimo. Numatyta skirti pusę milijono litų. Šie pinigai šiemet bus panaudoti kelio dangai atkurti“, – pasakojo seniūnas.
Jis taip pat pridūrė, jog seniūnijos kelius suniokojo patys gyvenamųjų namų statytojai, nes jie nepritaikyti važinėti sunkiasvoriu transportu.
J. Lingis papasakojo ir daug kitų naujakurių bėdų. Antai yra sklypų, sutampančių su kelkraščiu – kiekvienas žemės centimetras įskaičiuotas, nepaliekant nė tarpelio tarp sklypo ir kelio. Taigi naujakuriui tenka važiuoti tiesiai į kelią. Kaip nesaugu. Be to, privačioje sodyboje kai kas neturi kur pasistatyti automobilio. Kitur gilus griovys atskiria gyvenamąjį namą nuo pagrindinio kelio. Taigi teks iš privačių valdų išsipirkti žemės keliui įrengti. Seniūnas kalbėjo, kad dabar tvarkomi kai kurie ne vietinės reikšmės keliai. „Vėlgi iškyla bėdų – sklypo aukštis neatitinka rekonstruojamo kelio aukščio – šis yra aukštesnis“, – sakė jis.
Šiuo metu iš tiesų rekonstruojami valstybinės reikšmės keliai: Slengiai–Baukštininkai, Klaipėda–Triušiai–Kretinga, esantys Sendvario seniūnijoje. Prie jų – pagrindinės gyvenvietės. Pasak valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojo Vytauto Gružo, naudojamos europinės ir šalies biudžeto lėšos. Rekonstrukcija turi būti baigta kitų metų birželį. Be to, Klaipėdos rajone asfaltuojama 10 kilometrų žvyrkelio, kurio dalis – Sendvario seniūnijoje.
„Dėl to, kad keliai iškils aukščiau už sklypus, su bendruomenių atstovais, seniūnu kalbėjomės rajono Savivaldybėje. Paaiškėjo, jog pagal teisinius reikalavimus apie kelių rekonstrukciją buvo viešai paskelbta spaudoje, tačiau tada gyventojai savo nuomonės nepareiškė“, – sakė V. Gružas, pridūręs, jog iškilusios problemos bus sprendžiamos. Taigi kai kurie Sendvario seniūnijos naujakuriai smagiai važiuos į miestą sutvarkytais kelias.
Patys pasmerkė save
Važiuojame laukais per Sendvario seniūniją pro naujuosius kotedžus, gyvenamųjų namų bendrijas, pavienius namukus, pabaigtus ir tebelaukiančius savo šeimininkų, kurie dėl finansinių sunkumų paliko juos likimo valiai. „Šis žvyrkelis – ne seniūnijos kelias. Jis buvo kadaise įrengtas iš žemės ūkio paskirties laukų pargabenti javams. Iš kokių lėšų čia gali būti įrengtas kelias, kai išasfaltuoti kilometrą kainuoja milijonas litų“, – kalbėjo seniūnas.
Jis negali atsistebėti, kodėl žmonės puolė statyti gyvenamuosius namus vidury dirvonų, o ne gražioje gamtos vietelėje – prie upelio, miškelio…
J. Lingio teigimu, sklypų savininkas arba planavimo organizatorius, nepaaiškinęs pirkėjui, kad buvo įsipareigojęs įrengti privažiavimą, inžinerinius tinklus, valymo įrenginius, „nusiplovė rankas“. To nežinojęs pirkėjas dabar varsto seniūno, Savivaldybės darbuotojų kabinetų duris, skundžiasi seimūnams, liedamas savo pyktį dėl iškilusių problemų. Seniūnas priminė, jog rajono Savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, kad tik įrengus kvartale visą infrastruktūrą galima statyti gyvenamąjį namą. Bet jį netrukus atšaukė. Ir liko laisvė statytojams, pirkėjams ir gyventojams.
Taigi važiuojant Sendvario seniūnijos laukais, kadaise buvusios žemės ūkio paskirties žeme, kur ne taip seniai kunkuliavo statybos, pridygo namų kaip grybų po lietaus, dabar vos prie vieno kito kruta darbininkai. Statybos merdi. O kiek čia nebaigtų, nuplėšytais stogais, išlaužtomis ar užkaltomis durimis gyvenamųjų namų, kuriais norėjo džiaugtis klaipėdiškiai, išsikraustę iš miesto daugiabučio. Kai kurie nebaigti namai seniai nebesulaukia šeimininkų, nes aukšta žole apžėlę kiemai.
Daugelyje vietų įbestos lentelės su skelbimais „parduodamas sklypas“, „parduodamas namas“. „Pasiūla didelė, bet paklausa… Be to, ir kaina kritusi: kadaise žmonės už arą žemės kai kurios vietose mokėjo po 30 tūkst. Lt, o dabar – po 7-8 tūkst. Lt. Todėl ir dirvonuoja laukai, turintys savininkus, nebeišmanančius, kaip jų atsikratyti. Ir už namą nebegaus tokios sumos, kokią investavo į jo statybą“, – neabejojo J. Lingis.
Jo įsitikinimu, nereikia pykti žmonėms ant valdžios, nes patys priėmė sprendimą statyti gyvenamąjį namą laukuose, neišsiaiškinę situacijos dėl aplinkos.
Virginija LAPIENĖ
