Problema

Paskutinę viltį rajone rasti naftos gramzdina gyventojai


Prie ramaus gyvenimo ritmo pratusią Kvietinių kaimo bendruomenę ant kojų sukėlė nafta. UAB „Manifoldas“ čia jau šį mėnesį planuoja pradėti seisminius tyrinėjimus, mat įtaria, kad Kvietinių žemės gelmėse gali būti juodojo aukso. Tačiau sunkiasvorės technikos, trotilo sprogdinimų ir nuostolių bijantys žmonės geologų įsileisti nenori.


Tirs rajono vakarus


Žinia apie būsimas naftos paieškas Kvietinių kaime pasklido po to, kai dalis gyventojų sulaukė UAB „Manifoldas“ atstovų vizito. Privačių žemės valdų savininkams paaiškinta, kad teritorijoje ketinama atlikti seisminius-žvalgybinius žemės gelmių tyrinėjimus, o didelė dalis jų numatoma privačiose žemėse. Žmonių prašyta pasirašyti sutartis ir taip leisti pravažiuoti technikai ir atlikti darbus.


Tačiau iki šiol tokių svečių neturėję kvietiniškiai sunerimo dėl darbų skaidrumo ir galimo poveikio sveikatai bei aplinkai.


Praėjusį antradienį į susitikimą su kvietiniškiais atvyko AB „Lotos Geonafta“ atstovai. Bendrovė valdo 100 proc. „Manifoldo“ akcijų.


AB „Lotos Geonafta“ vyriausiasis geologas Igoris Šeštokas informavo, kad Kvietinių kaimo teritorijoje planuojama atlikti tiriamuosius darbus. Kol kas būtų ištirtas tam tikrų sluoksnių požeminis reljefas ir ieškomos vietos, palankios naftai susikaupti. „Lietuvoje yra 4 įmonės, užsiimančios naftos gavyba. Kol kas rajone rasti vos keli naftos telkinukai. Šiuo metu vienas yra Vėžaičių teritorijoje, keli prie Endriejavo. Kurį laiką veikė telkinukas prie Ablingos. Visoje vakarinėje Lietuvos dalyje nuo Gargždų iki pajūrio kol kas nepavyko rasti nė vieno telkinio. Tai, ką esame suplanavę atlikti šiemet, būtų paskutiniai paieškiniai darbai šiame plote. Jei naftos nerastume, tai reikštų, kad telkinių čia, ko gero, ir nėra. Tačiau kol kas turime vilties“, – tyrimų svarbą akcentavo I. Šeštokas.


Apie tai, kad geologų atstovai pas gyventojus važinėja ir kitose rajono vietovėse, pastebėjo susitikime dalyvavusi Sendvario seniūnijos Smilgynų kaimo seniūnaitė Irena Šimkienė. Moteris teiravosi, kurią rajono teritoriją apims tokie tyrinėjimai. Anot I. Šeštoko, visoje vakarinėje rajono teritorijoje geologai yra numatę apie 2 000 km besitęsiančius požeminius tyrimus.


Parašų viliotinis


Kvietinių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkas Raimundas Daubaris akcentavo, kad darbus planuojanti įmonė nepasirūpino jų viešumu. Esą dalis žmonių sutartis pasirašė nežinodami, kokie darbai bus atliekami. „Vieni galvoja, kad suradus naftos taps milijonieriais, kiti informacijos iš viso neturi ir pasirašė negalvoję. Mums, kaip bendruomenei, rūpi, ar nebus sugadinti keliai, ar darbai nepakenks ramiam gyvenimui, mūsų gražiam kraštovaizdžiui“, – dėstė R. Daubaris. Anot jo, sutartys gyventojams brukamos brutaliai, tiksliai nepaaiškinus, kokį poveikį gali turėti darbai.


Susirinkusios kelios dešimtys kaimo gyventojų čia pat salėje „Lotos Geonafta“ atstovams į akis rėžė, kad gyventojų parašai išvilioti apgaulės būdu. „Kokie teisės aktai reglamentuoja darbus? Ar yra parengtas aiškinamasis raštas, numatyta, kas atlygins nuostolius? Tai, ką skaitome dabartinėje sutarties formoje, yra ne sutartis, o nutartis. Žmogus turi iš anksto susipažinti su tekstu, o ne pasirašyti vos ją gavęs“, – įsitikinęs kelių sklypų savininkas Petras Mikalauskas.


Gyventojai stebėjosi, kad seisminiams tyrimams atlikti nebūtini atskiri Savivaldybės ar aplinkosaugos institucijų leidimai.


Anot naftininkų atstovo I. Šeštoko, tokius tyrimus įmonė atlieka vadovaudamasi dar 1998 m. išduotu LR Vyriausybės nutarimu. Žemės gelmių tyrimų atlikimą numato LR Žemės gelmių įstatymas. Geologams belieka susitarti su privačios žemės savininkais ar naudotojais. Pluošto leidimų ir aplinkosauginių vertinimų reikėtų tuo atveju, jei naftos išteklių įmonė rastų ir ketintų gręžti gręžinį.


Kam rūpės nuostoliai?


Lakoniškoje sutartyje, kurią prašomi pasirašyti kai kurie kvietiniškiai, nurodoma, kad UAB „Manifoldas“ kompensuotų žalą. T. y. padarytą žemės ūkio kultūroms, dirvožemiui ir privažiavimo keliams. Pavyzdžiui, už hektarą nukentėjusių žiemkenčių siūloma 3 850 Lt, vasarojaus – 3 000 Lt/ha, rapsus – 4 000 Lt/ha, daugiametes žoles – 1 200 Lt/ha ir pan. Pretenzijas dėl tokių nuostolių savininkai esą galėtų pareikšti per 30 kalendorinių dienų, o dėl sugadintos melioracijos sistemos – per 12 mėnesių.


Tačiau gyventojai nerimauja, ar neteks galop patiems samdyti ekspertų žalai įvertinti, o ir sumos esą apgaulingos – naftininkai paskaičiuotų kompensaciją už išvažinėtą plotą, o ne visą hektarą.


Pasirašytomis sutartimis suabejojusius kvietiniškius įmonės atstovai kvietė atvykti į „Lotos Geonafta“ ir esant poreikiui sutartį nutraukti. Atstovai tvirtino, jog jei sklypo, per kurį planuojama važiuoti, savininkai neduos sutikimo, bus bandoma gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimus. Tačiau jau dabar esą turima daugumos asmenų parašus.


Paieškos – nieko naujo


AB „Lotos Geonafta“ atstovas I. Šeštokas įsitikinęs, kad gyventojų nuogąstavimai dėl naftos paieškų Kvietiniuose susiję su visuomenės pasipriešinimu skalūninių dujų gavybai. „Mūsų darbai visiškai nesusiję su skalūno paieškomis. Naftos Lietuvoje ieškoma dešimtmečiais, tai įprasta procedūra, kuri labai retai sulaukia visuomenės pasipriešinimo. Svarbiausia, kad kol kas mes atliktume tik žvalgytuves. Tai ne kokia pramoninė gavyba. Mes pripažįstame, kad atliekant darbus yra teorinė galimybė padaryti nuostolių. Įmonė įsipareigoja juos visus apmokėti. Tačiau darbai nepavojingi. Tai tas pats, kas leisti pro savo sklypą pravažiuoti sunkvežimiui su runkeliais“, – gyventojus ramino vyriausiasis geologas. Teigiama, kad absoliučiai saugu tyrimus atlikti 75 m atstumu nuo gyvenamųjų sodybų.


Radus pažirtų pinigai


Visgi darbų eiga kvietiniškius jaudina. Nurodoma, kad atliekant seisminius tyrimus privačia žeme važiuotų trys apie 25 tonas sveriantys specialūs automobiliai, kurie sektų paskui nutiestą kabelį ir kas 50 metrų specialiu garso bangų imtuvu geofonu suvirpintų žemę. Tokie virpesiai, anot I. Šeštoko, jaučiami 10–20 metrų atstumu. Tačiau patys gyventojai esą jau girdėję kitų vietovių patirtį, kad virpesys jaučiamas ne metrų, bet kilometrų atstumu. Tai, kad atliekant tyrimus žemėje bus sprogdinamas trotilas, kvietiniškiai palydėjo šurmuliu. Dar didesnį galvos skausmą žmonėms kelia tikimybė rasti naftos. Esą tuomet kentėtų ne tik ramus gyvenimas, bet ir sveikata.


Tuo tarpu „Lotos Geonafta“ atstovai kaimą ramino, kad įmonė tyrimų slapta atlikti neketina. Esą per daugiametę įmonės praktiką visuomet derimasi tik su privačių sklypų savininkais, o viešumas neprivalomas. Vieša procedūra taptų tuomet, jei naftos Kvietiniuose visgi būtų rasta – tuomet finansinė parama lauktų visos bendruomenės, o laimingojo privataus sklypo savininkas kaip reikiant praturtėtų.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių