Prielaida užriesti nosį

Du įvykiai šią savaitę lyg ir reikšmingesni apniukusioje Lietuvos padangėje. Štai parlamentarai antradienį sugiedoję himną baigė pavasario sesiją, o trečiadienį Lietuvos prezidentės kadencijai sukako aštuoneri metai. Šalies vadovė dar tvirta savo kėdėje, tačiau kandidatai į būsimus 2019 m. rinkimus jau rikiuojasi. Esą ir V. Blinkevičiūtė, ir V. Ušackas, ir net S. Skvernelis. Bet kuriuo atveju, kandidatų rinkimuose trūkti neturėtų.

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, per šią sesiją Seimas surengė 62 plenarinius posėdžius, per juos priimta daugiau kaip 420 teisės aktų. Parlamentarai per pavasario sesiją priėmė Alkoholio kontrolės pataisas, mažinančias svaigalų prieinamumą, itin ūdydamiesi tarpusavyje visgi patvirtinto urėdijų reformą, valstybinių universitetų optimizavimo planą, Darbo kodekso pataisas, pradėjo apkaltas prieš Seimo narius Mindaugą Bastį ir Kęstutį Pūką, išklausė prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, kt.

Seimo darbų sąrašas iš pirmo žvilgsnio – solidus, tačiau statistika – dar ne turinys, ne kokybė. Deja, lieka tik sukandus dantis šyptelėti „Facebook“ plintančiam memui, traukiančiam valdančiuosius per dantį: žadėjo kalnus nuversti, o verčia tik Gedimino pilį. Kol kas nė vienas rinkimų programoje patraukliai pateiktas tikslas, ypač regionų gaivinimo vajus, neturi sėkmės istorijos. Geriausias įrodymas, jog valdančiųjų planai iki šiandienos ir lieka planais – naujas emigracijos potvynis jau ir šiais metais. Per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dėl emigracijos ir neigiamos gyventojų kaitos Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.

Išorinė ir net vidinė emigracija tampa skausmingiausiu iššūkiu Lietuvai. Kiek pastaruoju metu žmonių išvyksta ne tik į užsienį skalsesnės duonos ieškoti! Juk tūkstančiai provincijos gyventojų kasmet iš regionų papildo ir vilniečių gretas. Kam tenka dažnai važinėti į sostinę, tas jau pastebėjo, kokie nepertraukiami transporto srautai sostinėje! Dar prieš kelerius metus taip tikrai nebuvo.

Štai ekonomistas Raimundas Kuodis prieš kurį laiką atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje ūkiškai gyvybingomis teritorijomis išlieka vos pustrečio miesto: sostinė Vilnius, generuojantis 40 proc. šalies ekonomikos, Kaunas, iš dalies – Klaipėda. Likusi Lietuvos dalis, anot ekonomisto, vis labiau primena pensionatą, kuriame darbingi ir darbą turintys žmonės jau tampa mažuma.

Laisvosios rinkos instituto antradienį paskelbti duomenys visgi mums, gyvenantiems Klaipėdos rajone, pakelia nosį. Institutas, anksčiau suskaičiavęs, jog mūsų Savivaldybė šalyje pirmauja valdininkų skaičiumi, šią savaitę Klaipėdos rajoną pakylėjo ant pjedestalo. Mat atliktos analizės duomenimis, tarp šalies savivaldybių būtent mūsų rajono ir uostamiesčio rezultatai yra vieni geriausių.

Pernai nedarbo lygis rajone buvo vos 6 proc., t. y. 2,1 proc. mažesnis negu šalies vidurkis. Socialinės pašalpos gavėjų taip pat mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (3 proc.) ir siekė 1,7 proc. nuo visų savivaldybės gyventojų. Vidutiniškai vienas rajono gyventojas per mėnesį „į rankas” uždirbo 555 eurus.

Tokie rodikliai masina užsienio investuotojus. Tad vienam mūsų rajono gyventojui 2015 metų pabaigoje teko 4815 eurų tiesioginių užsienio investicijų, didesnės negu vidutiniškai Lietuvoje buvo ir materialinės investicijos – 5336 eurai vienam gyventojui.

Per du šimtus rajono abiturientų vakar gavo brandos atestatus. Didžioji jų dalis studijuos šalies didmiesčiuose ar užsienyje, dalis jų pasiryš darbo paieškoms. Juos palydint tinka dabar madingas A. Tapino laidos posakis – laikykitės ten, kurie išvykstate! Mes laikysimės čia. Galbūt iš tiesų mūsų rajono perspektyvos uostamiesčio pašonėje nėra prastos? Didėjančios investicijos įkvepia ateičiai ir paskatai grįžti gimtinėn. Mūsų jaunų kraštiečių, išsimokslinusių žmonių lauksime išskėstomis rankomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių