Priekuliškiai aistrą žirgų sportui įamžino skulptūra
E. Klimovo taurę laimėjo Stasys Jasas su žirgu Edvinn.
Trečią dešimtmetį Priekulėje rengiamos žirginio sporto varžybos Edmundo Klimovo taurei laimėti pastaraisiais metais integruotos į miesto šventę. Praėjusį šeštadienį ji prasidėjo iškilminga skulptūros „Žirgas“ miesto prieigose atidengimo ceremonija. Šis simbolis svetingai pasitinka atvykstančiuosius, byloja gilias žirginio sporto tradicijas. Šiemet taurę iškovojo vilnietis Stasys Jasas su žirgu Edvinn.
Ištikimybę liudijantys ženklai
Žirgas – vienas iš simbolių Priekulės herbe. Tačiau šių ženklų, liudijančių meilę žirgams, galima rasti ne vieno priekuliškio sodyboje. Stilizuotais žirgeliais iš metalo buvo dekoruota pastato, stūksančio prie senojo tilto, siena, tačiau privatizavus dekoras dingo. Taigi buvo nuspręsta atkurtos Nepriklausomybės šimtmečio metais šioje vietoje pastatyti žirgo skulptūrą. Jai sukurti iš Šimtmečio programos skirtų 3 tūkst. eurų neužteko – teko ieškoti rėmėjų. Skulptūros autorius – Darius Vilius iš Vilkyčių.
Praėjusį šeštadienį ji buvo iškilmingai atidengta. „Tai išskirtinis ženklas, reprezentuojantis Priekulę, svetingai pasitinkantis atvykstančiuosius, menantis istoriją. Tai pagarba buvusiems, kūrusiems priekuliškiams ir dabartiniams gyventojams. Mūsų vizija – visus kelius, vedančius į Priekulę, pažymėti šiuo simboliu“, – kalbėjo Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.
Pasak jos, žirginio sporto istorija čia prasidėjo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje. Priekulėje vyko ne tik vietinės, bet ir respublikinės, visasąjunginės žirgų varžybos. „Tačiau šaltiniai byloja, jog tarpukariu vykusiose šventėse Priekulėje svarbus vaidmuo teko raiteliams, apsirengusiems tautiniais drabužiais“, – dėstė D. Bliūdžiuvienė.
Žirgo skulptūra džiaugiasi priekuliškiai. Žygintas Viršilas linksmai ištarė: „Vilnius turi Gedimino pilį, o mes – savo žirgą.“ Jis kartu su kitais vyrais padėjo skulptūrą pastatyti.
Tą šventinį vakarą pirmą kartą įjungtas tilto per Miniją apšvietimas, kurį įrengti pageidavo stragniškiai ir miestelėnai iš Minijos bei Parko gatvių.
Nepaprastas reginys
Savaitgalį Priekulė linksmai šurmuliavo. Priekulės kultūros centro E. Vicherto mėgėjų teatro aktoriai, sklidini puikios nuotaikos, kvietė miestelėnus į šventę. „Suvokietėję“, ryškūs personažai šventinę atmosferą kūrė gatvės teatrui būdinga maniera. Performansas – nepaprastas reginys Priekulėje – ne kasdienybė.
Iš Turgaus aikštės į Vingio parką pajudėjo nuotaikinga procesija. Prisijungė dvikinkė karieta, kurią pasiūlė kraštietis Gediminas Bardauskas. Joje beregint įsitaisė aktoriai. Vingio parko alėjoje E. Vicherto teatro aktoriai vaidino du vaizdelius.
Kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė dėkinga Estetikos ir grimo akademijos specialistėms, sukūrusioms aktorių makiažą. „Tai kūrybinis komandos rezultatas“, – džiaugėsi ji.
Nuo tituluočiausių iki pradedančiųjų
Šiemet priekuliškiai stebėjo 26-ąsias jojimo su kliūtimis varžybas E. Klimovo taurei laimėti. Varžybų rengėjas – sporto klubas „Priekulės žirgai“.
Pasak nacionalinės kategorijos teisėjos Reginos Gražulienės, į turnyrą garsiam raiteliui atminti susirenka tie, kurie jį atsimena, – nuo tituluočiausių iki jaunų, pradedančių raitelių. Pasak jos, šiose varžybose dalyvavo 101 raitelio ir žirgo duetas, o dėl E. Klimovo taurės varžėsi 19 duetų.
„Priekulėje puoselėjama graži žirginio sporto tradicija. Priekulė – raitelių meka. Priekuliškiai mena anuos laikus, kai čia vyko žirginio sporto varžybos. Žirgo skulptūros atidengimas rodo pagarbą jam“, – kalbėjo R. Gražulienė.
Šios šventės laukė ir buvęs ilgametis Priekulės seniūnas Valerijus Velkas, kuriam buvo patikėta nugalėtojams įteikti prizus. „Mano ir bendraamžių vaikystė prabėgo arklidėse, – šypsojosi jis. – Septintame dešimtmetyje Priekulėje kiekvienas vaikinas buvo raitelis.“ Jis prisiminė mieste vykusį visasąjunginį kaimo sporto čempionatą, kai mažame mieste dalyvavo ne tik Lietuvos aukščiausios valdžios vyrai, bet ir iš Maskvos.
Bendražygio atminimui
Kraštietis Gediminas Bardauskas, gyvenantis sostinėje, kalbėjo, kad dalyvauti šiose varžybose – šventas reikalas. „Čia daug prisiminimų – išgirdus frazę „Priekulės žirgai“ apima nostalgija“, – prisipažino Gediminas, E. Klimovo bendražygis. Juos abu treniravo šviesaus atminimo Juozas Bardauskas (Gedimino tėvas). „Mano tėtis susitarė su tuomečiu Priekulės paukštininkystės ūkio vadovu Juozu Gutausku ir įkūrė jojimo sekciją. Ūkis augino, prižiūrėjo žirgus, su kuriais treniravosi jaunimas“, – dalijosi prisiminimais buvęs raitelis, o dabar – karietinio važiavimo atstovas. „Šiemet tarptautinėse karietinio važiavimo varžybose dvikinkių žirgų kategorijoje tapome čempionais“, – džiaugėsi pašnekovas. Jis atsigabeno karietą ir žirgus į Priekulę ir dalyvavo šventės iškilmėse.
Varžybose kasmet dalyvauja Zigmantas Šarka – vienas tituluočiausių Lietuvos raitelių. Kartą laimėjo E. Klimovo taurę. Tačiau ne dėl prizų, apdovanojimų atvyksta. „Dėl Edmundo, Edmuko atminimo, jo brolio, šeimos…“ – švelniai ištarė garsus raitelis ir pridūrė, kad susirinko buvę E. Klimovo bendražygiai, bendraminčiai, žirginio sporto gerbėjai.
Su E. Klimovu jis buvo sąjungos rinktinėje. „Šis raitelis pagal žirgo pajautimą buvo vienas geriausių Europoje ir pasaulyje“, – patikino Z. Šarka..
Jis prisiminė, kad Lietuvos rinktinėje vienu metu buvo visi priekuliškiai. Daug puikių raitelių, garsinusių Lietuvą, išugdė Priekulė.
Taurė – daugkartiniam nugalėtojui
Šiemet jojimo su kliūtimis varžybose Edmundo Klimovo taurei laimėti rungėsi 19 duetų. Kai kurie raiteliai dalyvavo su keliais žirgais. Sėkmė nusišypsojo vilniečiui Stasiui Jasui, su žirgu Edvinn iškovojusiam taurę. Tai daugkartinis šių varžybų nugalėtojas. S. Jasas kilęs iš Šilutės rajono, anksčiau dirbęs valstybiniame „Nemuno žirgyne“.
Antroji vieta atiteko Raimondai Samušytei su žirgu Hetė (UAB „Nemuno žirgynas“), o trečioji – priekuliškiui Justui Gabaliui, raitelio Viktoro Urbono anūkui. Jis dalyvavo su žirgu Cassamder Z.
Organizatoriai patenkinti: renginys pavyko, nes susirinko 101 duetas – malonu ir dalyviams, ir žiūrovams. Varžėsi įvairių kartų raiteliai – dalyvavo nemažai priekuliškių. Vyko 6 konkūrų varžybos: kliūtys, kurias teko įveikti – nuo 60 cm iki 120 cm. Pagrindinėse konkūro varžybose E. Klimovo taurei laimėti kliūtis – 120 cm.
