Premjeras Klaipėdos rajone įvertino istorinę energetikos plėtrą

Premjeras A. Butkevičius nesiryžo prognozuoti, kiek tiksliai mažėtų elektros energijos kaina nutiesus naująją jungtį: „Jei Švedijoje daug elektros energijos bus pagaminta hidroelektrinėse, kaina gerokai sumažės, tačiau, jei bus sausra, elektros kaina bus didesnė.“Praėjusį antradienį šalies Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius viešėjo pajūryje, kur domėjosi Lietuvos strateginių objektų – elektros jungties su Švedija „NordBalt“ tiesimu ir dujotiekio linijos Klaipėda–Kuršėnai statybomis. Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, statybvietes apžiūrėjęs Ministras Pirmininkas kartu su energetikos ministru Roku Masiuliu konstatavo, kad darbai vyksta sklandžiai ir darsyk patikino, kad tokia plėtra į Vakarus yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantija.

Kiškėnuose darbai – į pabaigą

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius domėjosi strateginių energetikos projektų Klaipėdos krašte aktualijomis. Apsilankęs Klaipėdos uoste Premjeras įvertino pirmojo ir svarbiausio Lietuvos energetinės nepriklausomybės objekto – suskystintų gamtinių dujų terminalo – būklę, domėjosi dujų eksporto nulemtomis uosto plėtros perspektyvomis.

Priešpiet A. Butkevičius kartu su energetikos ministru R. Masiuliu aplankė ir valstybės mastu vieną iš svarbiausių objektų, esantį Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime (Dovilų sen.), – elektros jungties su Švedija „NordBalt“ statybvietę. „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio statybų aikštelėje šalia Klaipėdos transformatorių pastotės dirbama nuo praėjusių metų birželio, o šiuo metu jau atlikta 80 proc. darbų.

„Iki šiol dujotiekio pralaidumas buvo apie 2 mlrd. kubų dujų, o dabar bus 4 mlrd. Jeigu toks poreikis bus, visą terminalo pajėgumą bus galima nukreipti šiaurine kryptimi Latvijos link, toliau į Estiją, o kai estai susijungs su Suomija, – ir ten“, – prognozavo energetikos ministras R. Masiulis.Energetikų atstovai akcentavo, kad gyvenamųjų kvartalų kaimynystėje įrengtas grandiozinis objektas nėra kenksmingas sveikatai. Jame jau netrukus neliks ir statybinės technikos bruzdesio – baigus darbus čia stos tyla, mat valdymas vyks iš sostinės, vietoje aptarnaujantis personalas nedirbs. Prieš pradedant statybas vykdytojai turėjo gauti bemaž pusšimčio vietos žemių savininkų sutikimus. Su keletu gretimų sklypų savininkų bendro sutarimo paieškos persikėlė į teismą.

Tikslas – atsiriboti nuo Rytų

Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena iš ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje. Ji sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius džiaugėsi, kad jungtimi elektros energija pradės tekėti jau šių metų pabaigoje. Taip Lietuva kartu su Latvija ir Estija energetine prasme nebebus atskirtos nuo Europos kontinento ir atsiribos nuo energetinės priklausomybės iš Rytų. Šiuo metu Lietuva trečdalį elektros energijos perka iš Rusijos. Planuojama, kad naująja jungtimi Švedija Lietuvai vasarą galės tiekti visą reikiamą elektros energijos kiekį, žiemą – maždaug trečdalį.

„Kabelį tiesiantis laivas artėja prie Švedijos krantų. Liko po jūra nutiesti daugiau nei 50 km kabelio, pabaigti montuoti įrangą „NordBalt“ statybvietėje Klaipėdos rajone. Šitą įrangą dar reikės testuoti, o po to viską sutvarkyti taip, kad rinkoje būtų galima pradėti prekiauti elektra. Na, o po Naujųjų pradėsime naudotis elektra iš Švedijos“, – irgi patikino „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Kiek tiksliai nutiesus jungtį Lietuvai atpigs elektra, dar sunku nuspėti. Energetikų vertinimu, kitąmet prognozuojamas maždaug 13 proc. elektros energijos pigimas.

Šiuo metu įgyvendinamas ir dar vienas ambicingas projektas, orientuotas į Pietus – elektros jungtis „LitPol Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Dujos jau atpigo

Dujotiekio trasos Klaipėda–Kuršėnai galutinai įtvirtins suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir laivo-saugyklos „Independence“ paskirtį Lietuvoje. „Jungtis suteiks galimybę visiškai išnaudoti terminalo pajėgumus, kai to reikės. Iki šiol dujotiekio pralaidumas buvo apie 2 mlrd. kubų dujų, o dabar pralaidumas bus 4 mlrd. Jeigu toks poreikis bus, visą terminalo pajėgumą bus galima nukreipti šiaurine kryptimi Latvijos link, toliau į Estiją, o kai estai susijungs su Suomija, – ir ten“, – prognozavo energetikos ministras R. Masiulis. Jis akcentavo, kad jau dabar terminalo atsiradimas sąlygojo konkurencinį efektą – dujų kaina Lietuvai sumažėjo 20 proc. „Pramoniniams vartotojams, dar pritaikius ir „Gazprom“ nuolaidą, kaina mažėjo apie 40 proc. Tad Lietuvoje pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją dujos yra pigesnės nei Latvijoje. Nors latviai turi saugyklą, kurioje „Gazprom“ laiko dujas“, – tikino R. Masiulis.

Dujotiekio linija Klaipėda–Kuršėnai Klaipėdos rajone požeminiais vamzdžiais tęsis apie 26 km, iš jų apie 2 km Dovilų seniūnijos, apie 11 km Dauparų–Kvietinių seniūnijos, apie 12 km Vėžaičių seniūnijos bei apie 1 km Endriejavo seniūnijos teritorijose.


  • Jungties „NordBalt“ kūrėjai – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Bendras „NordBalt“ jungties ilgis – 453 km, povandeninis kabelis drieksis 400 km po Baltijos jūra, požeminis kabelis 13 km Lietuvoje ir 40 km – Švedijoje. Preliminari jungties vertė – 550 mln. Eur. Apie trečdalį sumos finansuoja Europos Sąjunga, likusią finansinę naštą per pusę dalijasi Lietuva ir Švedija.
  • Įgyvendinant projektą – dujotiekio liniją Klaipėda–Kuršėnai, numatoma nutiesti 110 km ilgio 800 mm skersmens dujotiekį nuo Klaipėdos SGD terminalo sujungimo taško greta Klaipėdos iki Kuršėnų. Projekto vertė apie 220 mln. Lt. (63,7 mln. Eur) Dujotiekį planuojama pradėti eksploatuoti šių metų pabaigoje.
  • Lankydamiesi Klaipėdos rajone Vyriausybės atstovai gyrė, esą darbai vyksta sklandžiai. Tačiau praėjus porai dienų paskelbta apie nemalonumus – prie „NordBalt“ jungties trasos budintis specialus laivas turėjo nukrypti nuo kabelio klojimo trasos, kadangi prie jos priartėjo Rusijos kariniai laivai. Vėliau energetikos ministras R. Masiulis tikino, kad trečią kartą pasikartojęs incidentas darbų nesutrukdė. Specialus laivas jūroje budi, kol kabelis guli Baltijos jūros dugne neįgilintas ir nepaslėptas po smėliu. Jis turi įspėti kitus laivus, jei šie prisiartina per arti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių