Prasilenkdami su kompetencija ugdome balvonus
Per šalies radiją, televiziją, spaudą Lietuvos žmonės išgirdo sensacingą žinią, jog mūsų vaikai tiesiog nubukinami, jie darosi kvailesni.
„Keistas paradoksas, – rašoma spaudoje, – mokyklos sparčiai išmanėja, o mokinių raštingumas, egzaminų rezultatai, priešingai, prastėja. Tokie svarstymai labai garsiai girdimi po baigiamųjų brandos egzaminų, ieškoma priežasčių. Privačiuose pokalbiuose su mokytojais buvo nedrąsiai, labai tyliai kalbama, jog priežastis yra per jėgą brukami kompiuteriai. Tačiau paprastas mokytojas ką šiuo atveju galėjo pasakyti, jeigu anos kadencijos teisininkas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius paskelbė tokią akciją „Kiekvienam penktokui – planšetinį kompiuterį“. Ši atrakcija, kaip paskaičiavo specialistai, būtų kainavusi nei daug, nei mažai – 12 milijonų litų. Reikia tik stebėtis, jog Lietuva artimai bendraudama su Amerika nekreipia dėmesio į jos patirtį. Šios šalies pedagogai jau prieš septynerius metus pastebėjo, kad dauguma vaikų kompiuteriais žaidžia žaidimus, todėl mokyklos atsisakė nešiojamųjų kompiuterių mokiniams. Tad tuometis mūsų šalies švietimo ir mokslo ministras, pristatydamas „naujovę“ mokytojams, tikrai neatrodė kompetentingas. Juk jau tada buvo aišku, kad Amerikoje tokia praktika nepasiteisino, atnešė tik žalą. Dabar jau ir Lietuvoje šalies profesinės sąjungos pirmininkas, istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius teigia, kad vaiką kompiuteriu gali sudominti kaip žaislu, bet ne kaip mokymo priemone. Vaikai nori tik žaisti, o ne dirbti. Dėl to tik menksta jų rezultatai. Technologijos juos atpratina rašyti taisyklingai, skaičiuoti sava galva. Mokiniai ir taip nebemoka naudotis vadovėliais. Dėmesio vertas ir Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus susirūpinimas, jog „šalies mokyklos“ eina labai keistu keliu – vis bandoma vaikus sudominti kažkuo kitu, bet ne mokslu, ir taip nepavyksta“. Šios mokyklos vadovas skelbia, jog atėjo toks laikas, kai turime kalbėti apie naujųjų technologijų žalą, o ne gaivališką jų stūmimą į mokyklas.
Baisu, jei kasdieninėje mokykloje, anot S. Jurkevičiaus, vaikų pratinimas prie interneto ir technologijų kaip tik trina atminties diską galvoje ir kuo anksčiau pratinsime prie kompiuterių, tuo juos anksčiau paversime visiškais balvonais. Suprantama, kad vyksta grynai komerciniai reikalai. Apmaudu, jog technologinių kampanijų darbuotojai stengiasi savo vaikus leisti į tokias mokyklas, kuriose kompiuterių apskritai nėra.
O dabar mokyklose iškils kita svarbi problema, kaip pamažu pratinti mokinius, jog jie mažiau leistų savo laisvalaikį prie kompiuterių. Nusigręžti nuo kompiuterių nebus lengva. Būtų galima ir dėti tašką, bet šis pavyzdys rodo, jog jei į švietimo ministrus ateina ne specialistai, kiek jie gali šalyje padaryti nesusipratimų, tiesiog žalos. Visiškai pritariu, jog ministrams reikia turėti toje srityje, kuriai vadovauja, kompetenciją. Gaila, kad ir dabar skiriant naujus ministrus prasilenkiama su kompetencija.
Albinas KLIZAS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys
