Pomėgis


Keturiolikmečio kambario sargai – tarantulai ir pitonas


Keturiolikmečio gargždiškio Jono Dumašiaus augintinių kolekcija daug ką priverčia aiktelėti. Tačiau jis pats karališkąjį pitoną Gokį vadina taikiu gyvūnėliu, o šešis „pūkuotukus“ vorus – visai nepavojingais. Ir lyg tarp kitko užsimena, jog kai kurių įkandimai gali savaitei suparalyžiuoti…


Toks jaunėlio sūnaus pomėgis verslininkui, rajono Tarybos nariui Jonui Dumašiui bei mamai Ritai nuostabos nebekelia – kartkartėmis ir jiems patiems tenka įsitraukti į vorų paieškas. Vis tik mažajam Jonui ilgai teko blizginti akimis, kol gavo leidimą savo kambaryje apgyvendinti egzotiškus gyvius.


Gimtadieniui gavo pitoną


Pasakodamas apie savo augintinius jaunėlis Jonas įtikina, jog tai nėra paika užgaida. Jis nuo mažumės neprašė namuose laikyti katės ar šuns – dešimtojo gimtadienio proga sumanė norįs žuvyčių, vėliau įsigijo degu peliukus. Galbūt viskas būtų taip ir pasibaigę, jei į jo rankas nebūtų pakliuvusi knyga apie egzotiškus gyvūnus. Perskaitęs ją Jonas nusprendė norintis ko nors egzotiškesnio ir artėjant gimtadieniui surizikavo – užsiprašė karališkojo pitono. Mama Rita Dumašienė patikina, jog kol namuose atsirado Gokis, virė ilgos diskusijos. Net su giminėmis diskutuota, ar verta auginti neįprastą gyvūną. Galiausiai leidimo „išdavimą“ paskatino giminaičio pavyzdys – kažkada namie žalčius auginęs vaikinas nusprendė ateitį sieti su medicina. R. Dumašienė tiki, kad galbūt ir sūnaus pomėgis gali lemti profesijos apsisprendimą.


Pusantrų metų pitoną aginantis Jonas jo nevadina įnoringu. Priešingai – tai daug priežiūros nereikalaujantis augintinis.


Šeria pelėmis ir svirpliais


90 centimetrų pitonas yra vienintelis Jono augintinis, kurį drįsta paimti namiškiai. Kita kalba pasisuka paklausus apie terariumuose įkurdintus tarantulus. Šią savaitę Jono kambarį papildė naujas terariumas, kuriame apsigyveno voras, pavadinimu it burtažodis iš „Hario Poterio“ – Hapoplema Lividum. Jis vaikino kolekcijoje pavojingiausias. Jonas neatskleidė, kokia baigtis lauktų jo nuodų gavusiam žmogui. Tačiau tai, kad jau turimo ir, anot vaikino, mažiau pavojingo Pterinochilus Murinus įkandimas grėstų savaitės paralyžiumi, skamba baugokai. Tiesa, prieš įsigydamas Jonas mamai apie jį pasakojo kiek „sutrumpindamas“ įkandimo poveikio trukmę.


Vaikinas prisipažino jau kurį laiką ir pats savo vorų neįmantis į rankas. Pirmiausia dėl to, kad vienas iš jų jau porą kartų yra pabėgęs. Laimei, jį pasisekė rasti ant sienos. Tačiau po to karto, kai jis savo šeimininkui vos nesuleido nuodų, Jonas šio nebedrįsta liesti plika ranka.


Likusius vorus vaikinas vadina nepavojingais. Visi jie maitinami svirpliais, tad į laisvę ištrūkti gali ne tik augintiniai, bet ir… jų maistas. Kartą taip ir nutiko, kai svirplių pas sesę į Vilnių nusivežęs brolis vieną netyčia paleido. Žinoma, po to gavo nemažai pylos. Tačiau svirplių kaimynyste namiškiai nesiskundžia – svirpdami jie net ir žiemą primena vidurvasarį.


Norėtų nuodingos gyvatės


Jono pomėgis tampa atrakcija ir svečiams. Atėję jie visada pasmalsauja, kas gyvena terariumuose. Juos vaikinas daro pats, tėčio paprašęs tik parūpinti stiklo.


Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos būsimas aštuntokas savąjį pitoną yra nešęs parodyti ir klasės draugams. Tačiau per dažnai jo trukdyti vaikinas nėra linkęs, mat tai gyvūnui sukelia stresą. R. Dumašienė pritarė, kad sūnaus augintiniai nėra tokie, kuriais būtų galima džiaugtis. Todėl šeimai džiaugsmą teikia dukters Ievos šunelis – Maltos bišonė Megė. Puikiu sprendimu pasirodo buvo ir Jonui dovanotas akvariumas – namams jis suteikia jaukumo, ramina. Tiesa, šio priežiūra dabar tapo tėčio J. Dumašiaus pareiga.


Paklaustas, ar mintyse jau kurpia planus, koks augintinis galėtų papildyti kolekciją, Jonas teigė kol kas tebesidžiaugiantis naujausiu voru. Jis, pasak vaikino, išsiskiria savo grožiu – yra mėlynas, pūkuotas.


Vis tik jis prasitarė žinantis apie galimybę auginti nuodingą gyvatę. Tačiau bent jau užsienyje prieš įsigyjant tokį „gyvūnėlį“ būtina išklausyti specialius kursus ir būti pilnamečiu. Kol namiškiai turi vilties, kad neeilinis pomėgis yra laikinas, pats Jonas atkerta nesiliausiąs plėsti kolekcijos ir ateityje gal net tapsiąs vorų veisėju. Esą iš to net būtų galima pragyventi. Be to, jo augintiniai – tik lašas jūroje, lyginant su bendraminčių turimu turtu. Kas tie jo vorai prieš vilniškio, turinčio kone anakondos dydžio smauglį ir 2000 žmonių per metus nužudyti galintį skorpioną?


 


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių