Pomėgis
Gražiausi dailininkės darbai gimsta naktinėjant
Į Gargždų kultūros centro kolektyvą prieš pusmetį įsiliejusi jauna dailininkė-dizainerė Sigita Mikužytė–Bilotė kūrybiniais darbais, įgyvendintomis idėjomis, scenografijomis džiugina ir kolegas, ir centro renginių lankytojus. Jos sukurti paukščiai per miesto gimtadienį nutūpė parke, o prieš Kalėdas papuoštas Kultūros centro pastatas įvertintas Savivaldybės skelbto konkurso vertinimo komisijos padėkos raštu.
Iš Mažeikių į Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetą vizualinio dizaino studijuoti atvykusi Sigita pasiliko gyventi Klaipėdos rajone. Aukštkiemių kaime ji kartu su vyru augina 2 metų sūnelį Beną.
Gražiausi darbai kuriami naktimis. „Užmigdau šeimyną ir naktinėju. Per dieną susigula idėjos, o vakare jas įgyvendinu“, – pasakoja menininkė. Sigita tapo, karpo, kuria lėles, žaislus, floristinius darbus, dekoruoja stiklo, medžio gaminius, kuria interjerus, atnaujina baldus. Jos rankose virbų saujelė virsta įstabia kurpaite ar laivu, modelino gabalėlis ir skiautė – nepakartojama lėle, popieriaus lapas – išskirtiniu atviruku ar karpiniu, akmenėlis – meno kūriniu, o senas baldas gyvena naują gyvenimą. Darbelius Sigita dovanoja artimiesiems, o dalis iškeliauja į mamos dailės saloną „Kaukutis“ Mažeikiuose ir dovanų parduotuvėlę Veiviržėnuose, kur gyvena daug dailininkės giminaičių.
„Viską kaupiu, neišmetu nei virvelės, nei dėžutės. Tenka įdomesnių medžiagų paieškoti ir pigių drabužių parduotuvėse ar tiesiog miške prisirinkti šakų, kankorėžių. Ypač tenka pasukti galvą, kai Kultūros centrui darau dekoracijas, nes medžiagų ir lėšų dažniausiai trūksta“, – prisipažįsta dailininkė.
Mėgstamiausias jos užsiėmimas – kurti lėles, nors sugaišta prie vienos mėnesį. „Jaučiu didžiulį malonumą, galiu žaisti per naktį“, – pasakojo Sigita. Jauna moteris prisipažino, jog ypač gaila buvo parduoti pirmąją lėlę. Bet kiek prisikrausi darbų? Nusifotografuoju ir laikau darbelius albume.“
Pasak dailininkės, drėbtelėjo Dievulis talentų ir broliui: turi ir klausą, ir ranką, bet pasuko tėčio, radijo techniko pėdomis. Ji labiau esanti panaši į mamą – piešia, siuva. „Esu dėkinga tėvams, kurie, nors leido daryti, ką noriu, kai paprašiau leisti nebelankyti dailės mokyklos, griežtai pasakė „ne“, – prisiminė menininkė.
„Kūrybiška, turi idėjų, daro gražius darbus“, – pagyrimo darbuotojai negailėjo Kultūros centro direktorės pavaduotoja Asta Vaičiulienė.
Vida VALAITYTĖ